Europos Komisija šią savaitę pristatė automobilių sektoriaus dokumentų rinkinį, skirtą perėjimui prie konkurencingo ir švaraus judumo. Šiuo paketu kuriama ambicinga, tačiau pragmatiška politikos sistema, padėsianti pasiekti 2050 m. klimato neutralumo tikslą, sustiprinti strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą ir kartu suteikti daugiau lankstumo gamintojams. Taip pat atsižvelgiama į ES pramonės raginimus supaprastinti reguliavimą ir skatinti ES pagamintų švarių transporto priemonių pardavimus.
Galutinius sprendimus dėl naujų keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių CO₂ mažinimo standartų reglamento pakeitimų priims ES Taryba ir Europos Parlamentas. Svarstymo procedūros gali trukti ilgiau nei metus.
Europos Komisija siūlo pakeisti iki šiol galiojusį 2035 m. numatytą 100 proc. CO₂ mažinimo tikslą automobilių gamintojams į 90 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimo tikslą. Likę 10 proc. būtų kompensuojami naudojant ES pagamintą mažo CO₂ pėdsako plieną, e. degalus (anglies dioksido neišskiriančius degalus) ir biodegalus.
Toks modelis leistų ir po 2035 m. gaminti tam tikrą kiekį netaršių ir mažai taršių (ZLEV) transporto priemonių, tarp jų – iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, vandeniliu varomas transporto priemones bei automobilius su vidaus degimo varikliais, atitinkančiais naujus reikalavimus.
„Superkreditai“ mažiems ir įperkamiems elektromobiliams
Iki 2035 m. automobilių gamintojai galės naudotis vadinamaisiais „superkreditais“ už mažus, įperkamus ES pagamintus elektromobilius. Tai turėtų paskatinti platesnę mažų elektromobilių modelių pasiūlą rinkoje ir padidinti jų prieinamumą gyventojams.
Siekdama padėti įgyvendinti 2030 m. tikslus, Komisija siūlo papildomą lankstumą lengvųjų krovininių transporto priemonių segmente, kuriame elektromobilių diegimas yra struktūriškai sudėtingesnis.
Numatoma taikyti „kaupimo ir skolinimosi“ mechanizmą 2030–2032 m., leidžiant gamintojams lanksčiau planuoti emisijų mažinimą. Be to, lengviesiems komerciniams automobiliams 2030 m. CO₂ mažinimo tikslas būtų sumažintas nuo 50 proc. iki 40 proc.
Parama mažiems elektromobiliams ir baterijų pramonei
Į siūlomą paketą įtraukiama mažų, įperkamų automobilių iniciatyva. Joje nustatoma paramos sistema gamintojams, investuojantiems į mažų elektrinių automobilių gamybą Europos Sąjungoje.
Taip pat numatoma baterijų skatinimo iniciatyva, kuria siekiama sukurti naujus finansinius ir reguliacinius paskatinimus Europos baterijų gamintojams, stiprinti jų konkurencingumą ir užtikrinti tvarią tiekimo grandinę.
Teisinio reguliavimo supaprastinimas
Vadinamasis teisinio reguliavimo supaprastinimo paketas „Omnibus“ turėtų sumažinti administracinę ir atitikties naštą gamintojams. Tikimasi, kad tai sustiprins jų konkurencingumą, leis sumažinti sąnaudas (prognozuojamas apie 706 mln. eurų sutaupymas per metus) ir užtikrins didesnį reguliavimo stabilumą.
Paketo aktualumas Lietuvai
Nors Lietuva neturi automobilių pramonės gamintojų, šis automobilių sektoriaus teisės aktų paketas yra itin aktualus dėl senstančio kelių transporto priemonių parko atnaujinimo poreikio.
Lietuvos transporto sektorius yra pagrindinis ŠESD ir oro teršalų, tokių kaip azoto oksidai, šaltinis. Dėl šių teršalų mažinimo tikslų nevykdymo Europos Komisija pateikė ieškinį prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Nuo 2005 m. iki 2022 m. Lietuvos transporto sektoriaus ŠESD emisijos išaugo beveik 45 proc., o 2023 m., palyginti su 2022 m., emisijos padidėjo dar 3 proc. Transporto ŠESD sudaro daugiau kaip 40 proc. visų ne-ATLPS (ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių) sektorių emisijų Lietuvoje.
Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius siekia apie 15 metų. Pastaraisiais metais apie 85 proc. į Lietuvą importuotų lengvųjų transporto priemonių sudarė naudoti automobiliai, iš kurių trys ketvirtadaliai varomi dyzelinu. Grynųjų elektromobilių dalis jau viršija 1 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Numatomas poveikis ZLEV transporto priemonių rinkai ir kainoms
Įgyvendinus siūlomas reglamento pakeitimo nuostatas, būtų sukurta netaršių ir mažai taršių (ZLEV) keleivinių ir lengvųjų komercinių automobilių rinka, skatinanti konkurenciją tarp šių transporto priemonių gamintojų.
Tikimasi, kad dėl didesnės konkurencijos ir masto ekonomijos ZLEV transporto priemonių kainos pirminėje rinkoje 2030 m. vidutiniškai sumažės 300–600 eurų, o antrinėje rinkoje kainų kritimas galėtų būti dar didesnis. Tai svarbu ir Lietuvai, nes sudarytų geresnes sąlygas sparčiau atnaujinti automobilių parką mažai taršiomis ar visai netaršiomis transporto priemonėmis, taip mažinant nacionalines ŠESD ir oro teršalų emisijas transporto sektoriuje.
Kartu itin svarbu plėtoti alternatyvių degalų infrastruktūrą visoje Lietuvoje: užtikrinti pakankamą ir patogiai išdėstytą elektromobilių įkrovimo, vandenilio ir kitų alternatyvių degalų tiekimo tinklą, taip pat garantuoti švarios ir pigios elektros energijos prieinamumą viešojo įkrovimo stotelėse.
