Maži, nebrangūs automobiliai su vidaus degimo varikliais beveik visiškai dingo iš Europos automobilių salonų. 2019 metais jų buvo parduota apie milijoną, o dabar vos 100 tūkst. per metus.
Tokią dramatišką situaciją lemia Europos Sąjungos reikalavimai, kurie verčia gamintojus mažų, ekonomiškų automobilių gamybą laikyti ekonomiškai nebeapsimokančia dėl griežtų aplinkosaugos ir saugumo taisyklių.
Lyginant su 2019 metais, mažų automobilių pardavimai smuko net 90 proc. Tokius duomenis paskelbė automobilių gamintojo „Stellantis“ valdybos pirmininkas Johnas Elkannas „Automotive News Europe“ kongrese.
Pasak jo, ES reglamentai tapo tokie sudėtingi, kad net 25 proc. „Stellantis“ inžinierių darbo laiko dabar skiriama ne naujovių kūrimui, o būtent atitikčiai naujiems teisės aktams.
Iki 2030 metų gamintojai turės prisitaikyti prie daugiau nei 120 naujų reglamentų, dar labiau didinančių automobilių projektavimo ir sertifikavimo kaštus.
Mažiausiems automobiliams – tokie pat reikalavimai kaip ir dideliems
Didžiausią iššūkį mažiesiems miesto automobiliams kelia saugumo standartai. Privaloma montuoti sudėtingas pagalbos vairuotojui sistemas, nuovargio detekcijos jutiklius, kelio ženklų atpažinimą, greičio perspėjimo funkcijas, avarinio pagalbos iškvietimo įrangą ir kitas technologijas.
Tokie reikalavimai smarkiai padidina gamybos savikainą, nors šie maži automobiliai dažniausiai rieda miesto gatvėmis, o ne greitkeliais.
Ne ką mažesnę įtaką turi ir griežtėjantys taršos normatyvai, gamintojai verčiami atsisakyti paprastų vidaus degimo variklių ir pereiti bent prie hibridinių ar net elektrinių jėgainių. Tai dar labiau brangina gamybą ir galutinę automobilių kainą.
Dėl šių priežasčių iš rinkos pamažu pasitraukė tokie modeliai kaip „Škoda Citigo“, „Volkswagen Up“, „Seat Mii“, „Peugeot 108“, „Citroen C1“, o „Toyota Aygo X“ jau neteko atmosferinio benzininio variklio.
Japonijos pavyzdys
Johnas Elkannas siūlo žvelgti į Japoniją, kur jau daugelį metų sėkmingai egzistuoja kei car kategorija – itin maži, lengvi automobiliai, kurių ilgis neviršija 3,4 metro, plotis – 1,48 metro, o variklio tūris ribojamas iki 660 kubinių centimetrų.
Tokie automobiliai sudaro net 40 proc. visos Japonijos rinkos. Jie pigūs ne tik gaminti, bet ir eksploatuoti, savininkams taikomi mažesni mokesčiai, pigesnis draudimas, nereikia turėti nuosavos automobilių stovėjimo vietos.
Dauguma nedidelių automobilių vis dar turi vidaus degimo variklius, tačiau atsiranda ir elektrinių modelių, pavyzdžiui, „Nissan Sakura“, kainuojantis apie 15,4 tūkst. JAV dolerių.
„Stellantis“ idėja Europai
Elkannas ragina Europos Sąjungą sukurti naują specialią „e-car“ automobilių klasę, panašią į japoniškus modelius, su supaprastintais reikalavimais ir prieinama kaina, kuri būtų mažesnė nei 15 tūkst. eurų.
Šiuo metu „Stellantis“ jau gamina panašius modelius, tokius kaip „Citroën Ami“ ar „Fiat Topolino“. Problema ta, kad Europoje jie klasifikuojami kaip keturračiai motoroleriai, jais galima važiuoti nuo 14 ar 16 metų, bet greitis ribojamas iki 50 km/h, todėl jie netinka greitkeliams.
Idėjai pritaria ir kiti automobilių pramonės atstovai. Pavyzdžiui, „Renault“ vadovas Luca de Meo kritikuoja miesto važiavimui naudojamus masyvius elektrinius SUV ir vadina tai ekologine beprasmybe bei resursų švaistymu.
