Ilgą laiką atrodė, kad saulės energetika Europoje auga be jokių stabdžių. Kasmet daugėjo tiek individualių mikroinstalacijų, tiek didelių saulės parkų, o politikai žarstė pažadus apie žaliosios energijos proveržį. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė.
Nors saulė virš senojo žemyno vis dar šviečia, vėjo į ją bures liko kur kas mažiau. Kai kurie analitikai jau dabar kalba apie pirmąjį rimtą signalą, kad žaliosios energijos plėtra pasiekė lūžio tašką. Didžiausias pokytis pastebimas individualių saulės elektrinių segmente. Namų ūkių diegiamų mikroinstalacijų populiarumas krenta taip greitai, kad tai kelia rimtą susirūpinimą.
Tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Austrija, Belgija, Čekija, Italija ir Vengrija šiemet jų pardavimai sumažėjo daugiau nei šešiasdešimčia procentų, lyginant su praėjusiais metais. Vokietijoje, Ispanijoje ir net Lenkijoje situacija kiek geresnė, tačiau net ir ten fiksuotas daugiau nei keturiasdešimties procentų nuosmukis.
Ekspertai pagrindines priežastis įžvelgia dviejose srityse. Pirma, po 2022 metų energetinės krizės elektros kainos stabilizavosi, o tai sumažino žmonių ir įmonių motyvaciją investuoti į alternatyvą.
Antra, daugelis šalių sumažino ar visai nutraukė valstybės teikiamą paramą atsinaujinančios energijos diegimui. Tai buvo klaida, nes būtent valstybės paskatos iki šiol buvo vienas svarbiausių variklių, skatinusių paprastus gyventojus prisidėti prie energijos transformacijos.
Kritimas juntamas ne tik tarp privačių vartotojų. Įmonių pasirašomų ilgalaikių energijos pirkimo sutarčių skaičius taip pat sumažėjo. Antrojo šių metų ketvirčio duomenys rodo, kad tokių sutarčių skaičius, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo net keturiasdešimt vienu procentu. Verslai prarado motyvaciją įsipareigoti atsinaujinančiai energijai, kai elektros kaina rinkoje tapo mažiau nestabili.
Didieji projektai vis dar palaiko augimą
Nepaisant visko, vilčių teikia didelio masto saulės elektrinių projektai. Šiemet jos gali sudaryti pusę visos naujai įdiegiamos galios Europos Sąjungoje. 2024 metais vykusių viešųjų konkursų metu buvo paskirstyta rekordinė dvidešimties gigavatų galia, daugiausia dėl paramos mišriems, tai saulės ir vėjo ar su baterijomis derinamiems projektams.
Būtent šiuo sulėtėjimo laikotarpiu saulės energija pasiekė istorinę ribą. 2025 metų birželį pirmą kartą per visą istoriją ji sugeneravo daugiau nei dvidešimt procentų visos Europos Sąjungos elektros energijos. Šis skaičius leido saulės elektrinėms tapti didžiausiu vienu energijos šaltiniu bendrijos elektros balanse. Tai svarbus pasiekimas, parodantis technologijos potencialą.
Organizacijos SolarPower Europe analizė rodo, kad esant dabartiniam plėtros tempui, Europos Sąjunga 2030 metais pasieks tik septynis šimtus dvidešimt tris gigavatus įdiegtos saulės energijos galios, kai tikslas yra septyni šimtai penkiasdešimt.
Atrodo, kad iki 2025 metų pabaigos pasiekti keturi šimtai du gigavatai net viršys tarpinius RePowerEU plano tikslus, tačiau vėlesnis tempų lėtėjimas kelia pavojų ilgalaikiams planams.
Ekspertai pabrėžia, kad norint išlaikyti pažangą, būtina nedelsiant kurti aiškius teisinius ir ekonominius rėmus. Reikia daugiau dėmesio skirti ne tik elektrifikacijai, bet ir lankstumui bei energijos saugojimo galimybėms. Be šių veiksmų, pirmasis dešimtmečio neįvykdytas tikslas gali būti tik pradžia ilgesnio stagnacijos laikotarpio atsinaujinančios energetikos srityje.
Naujas impulsas reikalingas jau dabar
Rinkos duomenys rodo, kad vien technologinis pajėgumas nebeužtenka. Nors didžiosios saulės jėgainės vis dar statomos, ilgalaikė pažanga buvo paremta plačiu visuomenės ir verslo įsitraukimu. Būtent mikroinstalacijos, įmonių iniciatyvos ir vartotojų sprendimai nulėmė ankstesnius sėkmės etapus. Todėl stabilios ir ilgalaikės paramos priemonės yra būtinos norint išlaikyti pasiektą lygį ir užtikrinti, kad ši technologija ir toliau klestėtų.
Birželio mėnesio rekordas įrodo, jog saulės energija turi milžinišką potencialą. Tačiau be protingos ir atsakingos politikos, net ryškiausia saulė neužtikrins, kad bus pasiekti klimato tikslai. Laikas veikti yra dabar, nes kiekviena prarasta diena gali tapti žingsniu atgal visos Europos žaliojoje transformacijoje.
