Technologijos gretinasi vis arčiau mūsų: dabar jau ne tik į delną, bet ir į asmeninį gyvenimą. Tai, kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip siužetas iš futuristinio serialo, šiandien aptariama labai rimtai: ar dirbtinis intelektas gali tapti draugu? O gal net ir daugiau?
Kai tai pasako „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kuris nestokoja vizijų apie mūsų virtualią ateitį, atrodo, kad pasaulis ima trintis tarp dviejų realybių. Viena yra su šiltais pokalbiais, žvilgsniais ir netikėtais juokais. Kita – su sklandžiais atsakymais, bet niekada nepakeltu žvilgsniu.
Šiuo klausimu jis pasisakė duotame interviu, kuriame užsiminė, kad dirbtinis intelektas netgi galėtų patenkinti žmonių poreikį turėti daugiau draugų. Ir nors skamba įdomiai, psichologai šiai idėjai turi ką atsakyti. Ir ne, viskas taip švelniai rožine spalva nudažyta, kaip M. Zuckerbergas norėtų.
M. Zuckerbergas: trys draugai yra per mažai
Anot „Meta“ įkūrėjo, vidutinis žmogus Amerikoje turi apie tris žmones, kuriuos laiko draugais. Bet poreikis esą didesnis, kažkur apie penkiolika. Štai čia, jo manymu, galėtų padėti dirbtinis intelektas, kaip pokalbių robotai, asistentai ar net avatarai, su kuriais galėtum bendrauti, kai realūs žmonės nepasiekiami.
„Laikui bėgant, mes kaip visuomenė rasime žodyną, kad galėtume išreikšti, kodėl tai vertinga“, – sakė M. Zuckerbergas. Tačiau štai čia įsiterpia psichologija su skeptišku žvilgsniu ir klausimu: ar tikrai mes ieškome žodyno? Ar čia žodyną mums rašo verslas?
Jūs niekada negausite apkabinimo iš algoritmo
Kanzaso universiteto psichologas Omris Gilathas aiškiai sako, kad DI niekada nepakeis žmogaus ryšio. Jis gali būti malonus, visada pasiekiamas, gali atsakyti mandagiai ir nesipykti dėl smulkmenų. Bet kai reikia tikros paramos, šilumos ar net elementaraus buvimo šalia – dirbtinis intelektas lieka sterilus.
„Dirbtinis intelektas negali jūsų supažindinti su savo draugais, negali pakviesti į vakarienę, negali pasakyti: pažink šitą žmogų – jums tikrai bus apie ką kalbėtis“, – teigia O. Gilathas. Ir svarbiausia – jis negali apkabinti. O tai, anot psichologo, vis dar lieka viena galingiausių terapijos formų, kurios negalima sumodeliuoti.
Be to, net jei žmogus ima jausti ryšį su DI, o tokių atvejų jau yra, tai vis tiek išlieka vienpusė iliuzija. Dirbtinis intelektas negrąžina jausmų. Jis neskuba, neklausia, neabejoja, bet būtent tai ir atima tikrumą iš visos patirties.
Tikri pokalbiai ar tušti pokalbių modeliai?
Gilathas pripažįsta, kad bendrauti su DI galima, tai netgi gali padėti mokytis bendravimo, lavinti klausymąsi ar formuluoti mintis. Bet kai tai tampa pakaitalu, o ne praktika, ilgainiui žmogus gali atitolti nuo realių ryšių, nuo socialinių įgūdžių, kurie yra gyvybiškai svarbūs ne tik psichologinei, bet ir fizinei gerovei.
Yra jau duomenų, kad vaikai, kurie per daug laiko praleidžia su DI įrenginiais, labiau linkę į nerimą, dažniau jaučia izoliaciją ir patiria sunkumų vystant tikrus bendravimo įgūdžius. O jei tai darosi norma, tuomet klausimas ne apie technologiją, o apie tai, ką ji atima.
Psichologas siūlo žiūrėti blaiviai: naudoti DI kaip priemonę, bet ne kaip žmogaus pakaitalą. Bendrauti su žmonėmis, jungtis prie bendruomenių, dalyvauti realiame gyvenime. Nes tikra draugystė neapsiriboja pokalbių langeliu.
Kuo tiki verslas, tuo nebūtinai tiki mokslas
„Šios bendrovės turi savo darbotvarkes“, – atvirai sako psichologas. Kai korporacijos kalba apie tai, kad DI gali tapti geriausiu draugu, verta prisiminti, kad jų tikslas yra ne mūsų emocinė sveikata, o verslo sėkmė. Jos siekia ne tik spręsti problemas, bet ir kurti poreikius, tokius, kurių anksčiau net neturėjome.
M. Zuckerbergo interviu pasirodė tuo pačiu metu, kai „Meta“ išleido naują DI programėlę – pokalbių robotą, kuris, pasak kūrėjų, gali būti ir padėjėjas, ir bičiulis. Simboliška? Gal, bet, visgi, labiau paprasta strategija. Jei žmonės ims kalbėtis su DI vietoj vieni kitų: jie ilgiau liks platformoje, dažniau sugrįš, o tai jau tikras pergalės taškas verslo kalba.
Draugystės formulė kol kas lieka žmogiška
Tyrimai rodo: gilūs, prasmingi santykiai yra vienas svarbiausių psichologinės sveikatos veiksnių. Ir kol kas, nepaisant to, ką žada „Meta“, nė viena technologija nesugebėjo šito atkartoti. Taip, dirbtinis intelektas gali būti mielas, įdomus, netgi supratingas.
Bet jis negali būti kartu su tavimi lietuje, negali išgerti kavos, negali tylėti šalia ir vis tiek būti šalia. Tai, ką turime tarpusavyje, žvilgsnius, gestus, nuojautas, kol kas nesugeneruota jokia platforma. Ir tai tikrai ne trūkumas, tai yra tai, kas daro mus žmonėmis.
