Technologijų milžinė „Meta“ paskelbė apie naują dirbtinio intelekto funkciją „Facebook“ tinkle, kuri automatiškai analizuoja telefono nuotraukų galeriją ir siūlo kūrybiškus redagavimo būdus. Šis žingsnis kelia vis daugiau abejonių dėl privatumo ribų ir to, kiek giliai bendrovė gali kištis į vartotojų asmeninius duomenis.
Vis daugiau žmonių klausia, ar tokia praktika apskritai turėtų būti leidžiama. „Facebook“ dar kartą siekia pasinaudoti vartotojų duomenimis, šįkart pasitelkdamas pažangų dirbtinį intelektą.
Oficialiai tai daroma tam, kad „padėtų“ vartotojams sukurti patrauklesnius įrašus, tačiau daugelis mato tame pavojingą tendenciją. „Meta“ teigia, jog naujoji funkcija leis atrasti „paslėptus perlus“ galerijoje ir juos paversti įspūdingais koliažais ar vaizdo įrašais.
Kaip veikia naujoji „Meta“ funkcija?
Įjungus šią parinktį, nuotraukos ir vaizdo įrašai iš telefono automatiškai perkeliami į „Meta“ debesiją, kur juos analizuoja dirbtinis intelektas (DI) sistemos. Dirbtinis intelektas vertina turinį, kuria pasiūlymus redagavimui ir pateikia idėjas kūrybiškesnėms publikacijoms. Tai reiškia, kad įmonė įgyja prieigą prie privačių, dar nepublikuotų medijų.
Nors bendrovė pabrėžia, jog šis turinys nenaudojamas DI mokymui, kol vartotojas nepasinaudoja siūlomais įrankiais ar nepasidalija medžiaga „Facebook“, ši nuostata kelia daug klausimų. Rinkodaros ir duomenų apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia politika palieka daug erdvės interpretacijoms.
Duomenų saugumo rizika ir pasitikėjimo stoka
„Meta“ pripažįsta, jog sistema „realiu laiku“ įkels medijas į debesiją, o kai kurie failai bus saugomi ilgiau nei trisdešimt dienų. Nors įmonė tvirtina, kad šie duomenys nenaudojami reklamos tikslais, neaišku, ar vartotojai bus aiškiai informuoti apie visus galimus jų turinio panaudojimo būdus. Tokia praktika jau sukėlė pasipiktinimą tarp privatumo gynėjų.
Dar praėjusiais metais „Meta“ tyliai patvirtino, kad vieši „Facebook“ ir „Instagram“ įrašai nuo 2007 metų buvo naudojami AI modelių mokymui. Dabartinė funkcija žengia dar toliau, tai ji suteikia prieigą prie asmeninių įrenginių turinio. Oficialiai tai vyksta tik po vartotojo sutikimo, tačiau istorija rodo, jog tokie pažadai dažnai išsisklaido laikui bėgant.
„Neleiskite savęs apgauti“, viskas dėl duomenų
Vis daugiau balsų teigia, kad „Facebook“ peržengia ribas ir slepia duomenų rinkimą po tariamu „mokymosi“ tikslu. Nors bendrovė tikina, jog šie duomenys nėra naudojami reklamai, jie vis tiek tampa puikia medžiaga DI sistemų tobulinimui. O tai reiškia, kad mūsų veidai, vietos ir net emocijos gali prisidėti prie technologijų, kurios vėliau bus naudojamos komerciniais tikslais.
Įmonė žaidžia su ribomis tarp patogumo ir privatumo, tarsi bandydama, kiek dar toli gali eiti. „Facebook“ pateikia šią naujovę kaip pažangą, tačiau daugelis ją vadina tiesiog dar vienu būdu gauti prieigą prie mūsų asmeninio gyvenimo. Kol kas funkcija testuojama JAV ir Kanadoje, bet artimiausiais mėnesiais ji gali pasiekti ir Europą.
Ar tai dar vienas žingsnis į technologinį patogumą, ar pavojingas privatumo pažeidimas, tai atsakymą duos tik laikas. Vis dėlto, kai mūsų nuotraukos, veidai ir emocijos tampa „mokymosi medžiaga“, kyla klausimas, ar iš tiesų dar turime savo privatumą.
