Lsveikata.lt
Prieš devynerius metus ,,Facebooką“ sukūrė eilinis Harvardo universiteto studentas Markas Zuckerbergas, kuriuo, kaip bendravimo priemone, naudojosi tik šio universiteto studentai. Kai socialinį tinklą pradėjo naudoti ir kitų universitetų studentai, jis buvo išverstas į 70 kalbų ir 2001 m. jau turėjo 800 milijonų vartotojų, kurių net 70 procentų gyvena už Jav ribų.
Dabar, kai socialinį tinklą bent kartą per dieną įsijungia beveik kiekvienas besinaudojantis internetu, pasaulio profesoriai ėmėsi tyrinėti šį socialinį reiškinį ir jo poveikį žmogui.
Sukelia liūdesį
Vokietijos mokslininkai ištyrė maždaug 600 žmonių ir konstatavo: tie, kurie intensyviai domisi draugų gyvenimu socialiniame tinkle, jaučiasi nelaimingi. Anot tyrimą atlikusių akademikų, apsilankymas ,,Facebook’e“ kas trečiam vartotojui sukelia pavydą, liūdesį arba bent jau prastą nuotaiką – dėl to kaltos monitoriuje šmėžuojančios laimingų, besišypsančių draugų ir pažįstamų nuotraukos, frazės, kelionių įspūdžiai – viskas, kas susiję su kito asmenine laime. Pagrindinis mokslininkų klausimas buvo atsakyti, ar vienišiai ,,Facebook’e“ ieško ryšio su žmonėmis, ar tik dar labiau įtvirtina atsiskyrėlio gyvenimo būdą. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad vis dėlto nelaimingiausiais tampa tie, kurie socialiniame tinkle elgiasi pasyviai – tik domisi kitais, žiūri jų nuotraukas, žodžiu, yra stebėtojai, bet ne dalyviai.
Sujungia ar atskiria?
Apie ,,Facebook’o“ poveikį žmonių bendravimui vienas pirmųjų prabilo anarchistinių idėjų išpažinėju vadinamas britų rašytojas ir žurnalistas Tomas Hodgkinsonas, viešai pareiškęs neapykantą ,,Facebook’ui“. „Kodėl mano santykiai su kitais turėtų priklausyti nuo Kalifornijoje įsikūrusios proto bokštų grupelės vaizduotės? Be to, ar „Facebook’as“ iš tiesų jungia žmones? Gal jis mus tik atskiria, nes užuot gyvai pabendravę, pavakarieniavę, pašokę ar išgėrę su savo draugais, mes paprasčiausiai palaikome su jais ryšį kartais nusiųsdami jiems keletą gramatiškai netaisyklingų frazių ar juokingų nuotraukų net nepakilę nuo savo darbo vietos?“, – klausė rašytojas. Anot T.Hodgkinsono, „Facebook’as“ leidžia puikiai pasireikšti žmogaus viduje slypinčiai tuštybei ir savęs sureikšminimui: „Jeigu virtualioje erdvėje visi mane atpažįsta iš gražios nuotraukos ir mano mėgstamiausių dalykų sąrašo, galiu sukurti savo netikrąjį „aš“ ir be didelių sunkumų sulaukti nenusipelnyto pripažinimo, o jeigu pasiseks, net ir sekso. Be to, toks bendravimas iškreipia pačią draugystės sąvoką – panašu, kad šiandien kokybė prarado bet kokią savo reikšmę ir užleido vietą kiekybei. Kuo daugiau draugų turi, tuo esi geresnis, t. y. populiaresnis.“
Daugiau draugų – daugiau problemų
Kolumbijos ir Pitsburgo universitetų atliktas tyrimas parodė, kad ,,Facebook’e” žmonės apie save kuria geresnį įvaizdį, tampa agresyvesniais, mažiau kontroliouojasi ir apie save galvoja geriau. „Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonėms pozityvų įvaizdį ir padidintą pasitikėjimą savimi padeda išlaikyti mygtuko „Patinka“ paspaudimai prie jų pranešimų. O kai per daug padidėja žmogaus savivertė, sumažėja jo savikontrolė“, – teigiama tyrimo ataskaitoje. Pasak vieno iš tyrimo autorių Keitho Wilcoxo, žmogus labai pyksta, kai internetiniai draugai nepalaiko jo nuomonės ir prieštarauja susidarytam įvaizdžiui.
Mokslininkai taip pat rinko informaciją apie šių žmonių realų gyvenimą – kiek paskolų ar kreditų tiriamieji yra pasiėmę, kokie jų valgymo, bendravimo įpročiai. Paaiškėjo, kad kuo daugiau žmonės praleidžia laiko internete ir kuo daugiau artimų draugų turi socialiniame tinkle „Facebook“, tuo jie labiau linkę persivalgyti, turi didesnį svorio masės indeksą, didesnius įsiskolinimus. Kitas tyrimas parodė, kad ,,Feisbook’o” gerbėjai linkę perimti savo virtualių draugų įpročius, jie pradeda net valgyti tai, ką mato monitoriuje.
Pilkina smegenis
Kuo daugiau žmogus turi draugų „Facebook’e“, tuo keturiose jo smegenų srityse esančios pilkosios medžiagos kiekis yra didesnis, sako Londono universitetinio koledžo mokslininkai, 126 žmonių smegenis ištyrę magnetinio rezonanso tomografu. Vėliau tyrimas dar buvo kartojamas prijungiant daugiau žmonių ir įtraukiant informaciją taip pat apie jų realių draugų skaičių. Galiausiai britai konstatavo, kad virtualių ir tikrų draugų skaičius yra susijęs su migdolinės smegenų srities dydžiu, kuri atsakinga už atmintį ir emocijų formavimąsi. Vis dėlto dar trims smegenų sritims įtaką daro tik virtualių draugų skaičius, todėl iškelta prielaida, kad skirtingos žmogaus galvos smegenų sritys yra atsakingos už skirtingus komunikacijos būdus. Atkreiptas dėmesys, kad didesnis pilkosios medžiagos kiekis tam tikrose smegenų srityse yra susijęs su nesugebėjimu susikoncentruoti sprendžiant tam tikrus uždavinius. Tuo metu viename Jav universitete tyrimą atlikęs Nyderlandų profesorius Paulas Kiršneris įrodė, kad ,,Facebook’as“ neigiamai veikia pažangumą. Anot jo, prie kompiuterio nuo socialinio tinklo neatsijungę besiruošiantys studentai parodė 20 procentų mažesnius rezultatus, nei tie, kurie savarankiškai paskaitoms ruošėsi be ,,Facebook’o“.
.jpg){kind=small}
