Brokoliai šiandien laikomi viena vertingiausių daržovių, tačiau apie juos vis dar sklando nemažai mitų – nuo tariamų „stebuklingų“ gydomųjų savybių iki klaidingų įsitikinimų apie auginimą ir laikymą. Toliau aptariama tikroji brokolių nauda sveikatai, jų mitybinė vertė, užšaldymo įtaka ir praktiniai auginimo ypatumai.
Brokolių kopūstas jau seniai iš „madingo supermaisto“ virto kasdieniu produktu žmonių, besirūpinančių sveika mityba, racione. Kaip ir dauguma daržovių, vartojamų žalių arba minimaliai termiškai apdorotų, brokoliai teigiamai veikia imuninę sistemą ir gali padėti organizmui palaikyti atsparumą ligoms.
Tyrimai rodo, kad brokoliuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai gali prisidėti prie organizmo apsauginių mechanizmų, susijusių su vėžinių ląstelių plitimo slopinimu. Vis dėlto tai nereiškia, kad brokoliai yra vaistas – veikiau tai vertinga mitybos dalis, padedanti palaikyti bendrą sveikatos būklę.
Kita vertus, teiginys, kad brokoliai yra „naudingiausia daržovė pasaulyje“, yra pernelyg sureikšmintas. Nors pagal maistinių medžiagų kiekį jie neabejotinai patenka tarp vertingiausių daržovių, pagal atskirus rodiklius pirmauja ir kitos kultūros. Todėl brokolius verta vertinti kaip labai naudingą, tačiau ne vienintelę ir tikrai ne „stebuklingą“ daržovę.
Užšaldyti brokoliai: ar išlieka nauda ir kada rinkti derlių
Dažnas klausimas – ar brokoliai, laikyti šaldiklyje, nepraranda savo vertės ir „netampa tušti“. Specialistai patvirtina, kad užšaldymas iš tiesų šiek tiek pakeičia daržovės savybes: suprastėja tekstūra, gali dalinai irti chlorofilas, atsakingas už sodrią žalią spalvą. Dėl to brokoliai dažnai atrodo blankesni ir būna minkštesni.
Vis dėlto pagrindinė maistinė vertė ir vitaminų sudėtis iš esmės išlieka. Tad šaldyti brokoliai yra visiškai priimtinas ir patogus būdas pasirūpinti daržovių atsargomis, ypač žiemos sezonu. Tinkamai užšaldyti brokoliai išlieka vertingu raciono ingredientu.
Kitas svarbus klausimas – kada ir kokiomis sąlygomis geriausia nuimti brokolių derlių. Plačiai paplitusi nuostata, kad žiedynų negalima pjauti lyjant ar esant didelei drėgmei, teisinga tik iš dalies. Perteklinė drėgmė, susikaupianti tarp žiedynų, išties skatina greitesnį gedimą ir ligų plitimą laikymo metu. Jei tokie brokoliai skirti sandėliavimui, jie gali greitai sugesti.
Tačiau jeigu derlius vartojamas iš karto – tą pačią dieną, kai nupjautas, – rinkimas drėgnu oru paprastai didelės rizikos nekelia. Didesnės problemos prasideda tuomet, kai daržoves planuojama laikyti ilgiau.
Marketingo triukai ir brokolių auginimo sudėtingumas
Pramoniniame brokolių auginime kartais taikomas dirbtinis galvučių prisotinimas vandeniu. Taip vizualiai padidinamas daržovės tūris ir svoris, o tai pirkėjui gali atrodyti patraukliau. Vis dėlto šis būdas turi aiškių trūkumų: vandeniu persisotinę brokoliai gali prarasti dalį skonio, sumažėja jų maistinis potencialas, be to, gerokai sutrumpėja galiojimo laikas.
Įsitikinimas, kad brokoliai yra itin lepi ir sunkiai auginama kultūra, taip pat nėra visiškai tikslus. Specialistai pabrėžia, kad pasirinkus tinkamą, konkrečiam regionui pritaikytą hibridą, brokolių auginimas dažniausiai nesukelia ypatingų agronominių problemų.
Vis dėlto pats procesas išlieka darbo imlus. Net ir naudojant šiuolaikines mechanizavimo priemones, rankų darbo poreikis dažnai būna didelis dėl specifinės augalo struktūros ir būtinybės itin atsargiai nuimti derlių, kad būtų išsaugota kokybė bei prekinė išvaizda.
Apibendrinant galima teigti, kad brokoliai yra itin vertinga daržovė, kurios naudą pagrindžia moksliniai tyrimai. Tačiau į juos verta žiūrėti realistiškai: tai svarbi, bet ne vienintelė ir ne „stebuklinga“ sveikos mitybos grandis.
