Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Šamanai dažnai žmonėms asocijuojasi su raganomis, burtais, magija, mistika… Vieniems jie kelia baimę, kitiems – susižavėjimą, tretiems – galbūt viltį, kad anapusinis pasaulis, su kuriuo bendrauja šamanai, iš tiesų egzistuoja.
Filosofijos daktaras Piersas Vitebsky penkerius metus rinko faktinę medžiagą apie šamanus, gyvendamas tarp jų kultūrų. Visą savo patirtį jis įamžino knygoje „Šamanai: sielos kelionės, transas, ekstazė ir gydymas nuo Sibiro iki Amazonijos“. Išrinkome jums 9 dėmesio vertų punktų, kurie, tikimės, neskaičiusiems knygos padės kitomis akimis pažvelgti į šiuos tarpininkus tarp žmonių ir dvasių pasaulių.
1. Sibiras ir Mongolija yra klasikinė šamanizmo žemė. Iš čia kilęs ir pats žodis „šamanas“. Tai Sibiro miškų medžiotojų ir elnių augintojų evenkų (tungūzų) kalbos žodis. Šamanai taip pat gausiai paplitę Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Šiek tiek rečiau – Afrikos gentyse, tarp Australijos aborigenų, Naujoje Zelandijoje. Šamaniškų atgarsių yra ir Europoje, pavyzdžiui, senovės norvegų ir graikų mitologijoje.
2. Sibire šamanai daugiausia vyrai, o Rytų ir Pietryčių Azijoje stipri moterų šamanių tradicija. Daugiausia moterų šamanių yra Korėjoje, kur visos šamanės yra moterys, tarp jų pasitaikantis vienas kitas vyras irgi rengiasi moteriškais drabužiais. Indijoje moterys šamanės vadovauja laidotuvėms, o vyrai – pranašauja ateitį ir gydo.
3. Šamanystės „dovana“ ir vadinamasis dvasių „valdymas“ yra lazda, kuri turi du galus: šamanai ne tik pasirenkami dvasių, bet ir priverčiami prisiimti galią, neretai jų gyvenimą paverčiančia kančia. Dažniausiai būsimi šamanai sunkiai suserga ir kol nesutinka priimti dvasių „dovanos“, tol jos kankiną žmogų neleisdamos jam pasveikti. Toks požiūris vyrauja daugelyje šamaniškų kultūrų.
4. Virpėjimas, drebulys, žąsies oda, alpimas, griuvimas žemėn, žiovulys, letargas, konvulsijos, putos iš burnos, išsprogusios akys, nejautra karščiui, šalčiui ir skausmui, tikas, garsus alsavimas, stiklinis žvilgsnis – tai tik keli transo požymiai. Patirti transą yra svarbiausia viso pasaulio šamanų veiklos dalis. Jo metu vyksta šamanų dvasinės kelionės: jie bendrauja su dvasiomis, keliauja į požemių karalystes. Įeiti į transo būsena šamanams padeda kvaišalai, siautulingi šokiai, būgnų trenksmas.
5. Šamanų darbo sėkmė priklauso nuo pagalbininkų. Be gyvųjų padėjėjų, grojančių įvairiais instrumentais, jiems padeda protėviai, dvasių kariai ir įvairūs haliucinogeniniai augalai, pavyzdžiui, ajahuaska laikomas gydytoju, galinčiu išmokyti žmones tapybos ar muzikos meno. Panašūs augalai plačiai vartojami Amazonės baseine. Šamanai įsitikinę, kad psichotropiniai augalai yra dvasių mokytojai ir jų suvalgę jie perima dvasių savybes. Per gydymo seansus – tiek šamanas, tiek ligonis ir jo giminaičiai vartoja narkotikus, kad jų visų regėjimo laukas taptų toks pat ir jie galėtų laisvai bendrauti ieškodami ir šalindami problemą.
6. Šamanizmo dvasių karalystės patirtis glaudžiai susijusi su muzika. Ypač tvirtas transo ir taisyklingo mušamųjų ritmo ryšys. Iš esmės visuose šamanizmo regionuose būgnas yra mėgstamiausias šamano instrumentas.
7. Sibire ir Mongolijoje, kur šamanizmo kultūra yra ryškiausia, keista, bet kalviai laikomi galingesniais už šamanus. Jie neblogiau išmano ezoterines gudrybes, o ugnis jų klauso labiau, be to jie daro metalinius papuošalus – būtinus šamano drabužio priedus. Kalviai ir šamanai – to paties lizdo paukščiai, bet kalvis yra vyresnysis šamano brolis, nebijantis dvasių ir, tikima, galintis numarinti šamano sielą, o ne atvirkščiai, nes kalvį saugo ugnis.
8. Šamanai yra puikūs aktoriai, dažnai gydydami ligonį naudojantys įvairius triukus, kad viskas, ką jie daro, atrodytų įtikinamiau. Pavyzdžiui, jie paslepia burnoje pūkų gniužulą ir čiulpdami iš ligonio kūno ligą įsikanda į liežuvį, kad pūkai permirktų krauju. Paskui šamanas išvemia kruvinus pūkus ir parodo ligoniui – neva tai jo ligos kirminas, kurį jis ištraukė. Jie taip pat moka profesionaliai apsimesti nualpusiais, turi šnipų, kurie išsiaiškina būsimo kliento ligą, jo gyvenimo smulkmenas, ką vėliau šamanai apsimeta nuspėję.
9. Daugelyje šalių transvestizmas glaudžiai susijęs su šamanizmu. Sibiro šamano drabužis paprastai papuoštas moteriškais simboliais, o kai kurie šiaurės rytų Sibiro čiukčių šamanai susitapatina su moteriškos lyties dvasiomis ir rengiasi moteriškai, dirba moteriškus darbus ir kalba ypatinga moterų kalba. Kartais šamanai dedasi moterimi, nepersivilkdami priešingos lyties drabužių. Tarp Šiaurės Amerikos indėnų labai paplitusi vyrų transvestitų, vadinamų berdačėmis, tradicija. Jomis tapę šamanai laikomi labai galingais. Berdačių tradicija padarė didelę įtaką homoseksualistų išsivadavimo judėjimui JAV.
