Fermentuota miso pasta – tradicinis japonų virtuvės produktas, kuriame gausu probiotikų, augalinių baltymų ir įvairių mikroelementų. Ji padeda palaikyti gerą virškinimą, tačiau dėl didelio natrio kiekio ją reikėtų vartoti saikingai.
Miso plačiai vartojama Japonijoje ir kitose Azijos šalyse, dažniausiai iš jos gaminamos sriubos, padažai, marinatai, ji dedama į troškinius ir kitus patiekalus.
Miso – tai tradicinė japonų sojų pasta, gaminama fermentuojant tris pagrindinius ingredientus: virtas sojų pupeles, apdorotus grūdus ir druską. Fermentacijai naudojamas specialus grybas Aspergillus oryzae. Tas pats grybas naudojamas ir sojų padažui bei japoniškam alkoholiniam gėrimui sakė gaminti.
Pirmiausia šis grybas įterpiamas į garintus grūdus – dažniausiai ryžius arba miežius. Grūdai tarnauja kaip maistinė terpė grybui, kuris per kelias dienas auga ir dauginasi.
Taip susidaro ingredientas, vadinamas kodži – japoniškai tai reiškia „raugą“ arba „užkultūrą“. Vėliau fermentuoti grūdai sumaišomi su virtomis sojų pupelėmis ir druska, o gauta masė paliekama fermentuotis keliems mėnesiams.
Paprastai skiriami trys pagrindiniai miso tipai: ryžių, miežių ir sojų. Sojų miso atveju sojų pupelės naudojamos maitinti grybo kultūrą, o vėliau jos sumaišomos su sojų salyklu ir druska.
Geresnis virškinimas
Žarnyno sveikata yra itin svarbi dėl daugelio priežasčių: ji susijusi su stipria imunine sistema, mažesniu uždegimu, geresne miego kokybe ir psichikos sveikata.
Fermentuoti produktai, tokie kaip miso, gali padėti pagerinti virškinimą, sumažinti dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, užkietėjimą ir viduriavimą. Juose esantys probiotikai palaiko naudingą žarnyno mikroflorą.
Stipresnė imuninė sistema
Nuolatinis fermentuotų produktų, tarp jų ir miso, vartojimas gali prisidėti prie stipresnės imuninės sistemos ir padėti organizmui efektyviau apsiginti nuo kenksmingų mikroorganizmų.
Mokslininkai mano, kad naudingosios bakterijos fermentuotuose produktuose gamina šalutinius produktus – vadinamuosius postbiotikus, kurie gali turėti imunitetą palaikančių savybių.
Mažesnė skrandžio vėžio rizika
Perteklinis druskos vartojimas ilgainiui gali padidinti skrandžio vėžio riziką. Tačiau tyrimai rodo, kad reguliarus miso vartojimas šią riziką gali sumažinti.
Manoma, kad tai susiję su sojų izoflavonais – naudingų junginių grupe, esančia sojose. Izoflavonai gali pasižymėti priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
