Vasara nėra pats tinkamiausias metas kino filmams. Nebent nuolat pliaupia lietus ir saulės spinduliai – retas svečias ant svieto.
Tačiau ši vasara nusimato ne mažiau kaitresnė, nei pernykštė, tad iki tol, kol ežeruos vanduo sušils ir prasidės didžiosios linksmybės, siūlome pasmaguriauti keliais lengvais kinematografiniais desertais.
Tėve mūsų, kuris esi medyje (The Tree)
Australijoje nufilmuotas, todėl nestokojantis įstabių vaizdų filmas apie emocinę moters ir keturių jos vaikų, netekusių tėvo kelionę. Nors tai filmas apie netektį skaudžiai išgyvenančiuosius, tačiau jame gausu gyvybės bei džiaugsmo apraiškų, kas pabaigos titrams pasirodžius leidžia su atodūsiu ištarti: „gražu“.
„Ką gi, tu visada turi galimybę pasirinkti būti laimingai arba ne. Aš pasirinkau būti laiminga“, – po draugės nusistebėjimo, kaip jinai gali gyventi be tėčio atsako devynmetė Simona. Mergaitė įsitikinusi, jog tėtis jų nepaliko, jis yra nuolat šalia namo stūkstančiame milžiniškame medyje. Tuo nejučia įtiki ir visa šeima.
Moteris, kuri dainuoja (Incendies)
Tai šių metų Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino Pavasaris“ gausiausiai žiūrovų pritraukusi kino juosta, kuri be kita ko, buvo nominuota ir praėjusių „Oskarų“ apdovanojimui užsienio filmų kategorijoje. Filme pasakojama itin sudėtinga vienos moters, o kartu ir jos pirmagimio sūnaus, vėliau gimusių dvynių ir jų tėvo istorija žiauraus pilietinio karo Libane fone.
Detektyvinė istorija, trileris ir šeimos drama viename. Taisyklės – akis už akį, dantis už dantį žiauraus karo fone supriešinama su su vienu tauriausiu – motinos meilės instinktu. Pastaruosius du dešimtmečius Kanadoje Naval buvo priversta gyventi tyliai, dirbdama sekretore pas žmogų, kurie jos vaikams vėliau padės keliauti vykdant jos valią. Kokie buvo mirštančios motinos prašymo motyvai? Pažinti tiesą ir ją, kaip nelaimingos meilės auką, kovotoją, revoliucionierę ir pilietinę kalinę, iškentusią tai, kas yra neatsiejama su pačiais dvyniais.
Laimingaačiūdarprašau (Happythankyoumoreplease)
Filme persipynusios kelios familiarios istorijos, kuriose dalyvauja šeši jaunuoliai ir veiksmas sukasi apie susitikimus, meilės paieškas, atradimus ir Niujorką. Šiek tiek primena Woody Alleną? Taip, galbūt. Kaip pasakoja režisierius, kuris taip pat yra ir scenaristas, filmas sudarytas iš atskirų istorijų, kurias jis nuolat laisvu metu rašydavosi savo užrašinėja.
Filmo personažai – jauni, ieškantys, sprendžiantys rimtus klausimus, planuojantys, natūralūs, juos įkūnija jaunos kino žvaigždės, kaip pastaruoju metu dėmesio sulaukianti Zoe Kazan, Malin Akerman, Kate Mara. Kaip teigė filmo režisierius, visi veikėjai puikiai atitiko jo pradinius lūkesčius dar rašant scenarijų, o bene sunkiausiai sekėsi su pačiu savimi – aktoriumi ir režisieriumi, vadovaujančiam filmo montažo darbuose viename. Tarp asmeninių besiliejančių jausmų filme atskiras vaidmuo tenka ir Niujorkui. Filmas – tarsi meilės laiškas šiam miestui, kuriam jų niekada nebus per mažai.
Patvirtinta kopija (Copie conforme)
Praėjusiais metais Kanuose pristatyta irano kilmės režisieriaus Abo Kiarostamio juosta „Patvirtinta kopija“ – painus, tačiau intelektualus desertas kino gurmanams.
Filmas prasideda rašytojo Džeimso (akt. Villiam Shimell) knygos „Patvirtinta kopija“ pristatymu. Šios knygos pagrindinė idėja yra ta, kad genialių darbų kopijos nėra nė kuo prastesnės, nei jų originalai. Pristatyme dalyvauja ir Elė (akt. Juliette Binoche), kuri dėl nerimstančio sūnaus buvo priversta išeiti iš pristatymo anksčiau.
Susitinka jiedu kitądien, paprašyta aprodyti vietovę Elė nusiveža rašytoją į šalia esantį miestelį, kuriame nedrąsiai besimezganti pažintis nukelia abu į senos pažinties ir ilgų santykių gilumą. Prasideda žaidimas, kuriame nėra varžovų, tačiau yra daug paslapties. Dialoguose atsiskleidžia galimų santykių labirintai, kuriuose neužslėptas nuovargis, nusivylimas…
Restrepo
Kai kas šį filmą stato greta pernykščio „Oskaro“ laimėtojo „Išminuotojų būrio“, nors šiais metais jis ir pats jį pelnė, tiesa, dokumentinio kino kategorijoje. Tai filmas apie gyvenimą, žmogiškumą ir tikrumą mirties, nesantaikos ir nepakeliamo žiaurumo fone.
Siužetas. Du režisieriai prisijungia prie JAV kareivių būrio, tarnaujančio vienoje pavojingiausių Afganistano vietovių – Korengalo slėnyje. Fotografas Timas Hetheringtonas (balandžio 20 d. Libijos konflikto metu buvo nužudytas) ir rašytojas Sebastianas Jungeris per 10 pavojingų ekspedicijų fiksuoja eilinių kareivių kasdienybę, jų baimes, kai kasdien jie susiduria su talibų kovotojais. Būtent šioje vietovėje žuvo vienas būrio kareivis Juanas Restrepo.
Mėgstantiems šiek tiek ilgesnes istorijas – HBO televizijos kanalo perliukai:
Žudymo karta (Generation Kill)
Tai 7 serijų, kurių kiekviena – valandos trukmės kino juosta (miniseries), filmas apie Amerikos karių invaziją Irake. Pastatyta remiantis Evano Wrighto knyga, parašyta po invazijos į Iraką 2003 metais, kuomet jis dirbo žurnalistu.
Gali pasirodyti, jog amerikiečiai šiose juostose siekia užglaistyti kai kuriuos dėl jų kaltės kilusius nesklandumus, tačiau vis dėlto filmas išlieka kiek įmanoma objektyvus, mat sugebama savikritiškai pažvelgti ir pripažinti, jog šie nebuvo pakankamai gerai pasiruošę misijai. Taip pat, kaip visada yra įdomu stebėti šio sudėtingo fono kontekste atsidūrusių asmenybių psichologines konfrontacijas su aplinka, vieniems su kitais bei patiems su savimi.
Mildred Pierce
Tai kelių serijų istorija apie stiprią moterį praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Po skyrybų su vyru Mildred (akt. Kate Winslet) pradeda gyvenimą lyg iš naujo – pradeda savo verslą, užmezga naujus santykius. Rodos, viskas klojasi kuo puikiausiai, tačiau sunkiausia jai sekasi užmegzti ryšį su itin aikštinga dukra…
