Vyriausybė praėjusiame posėdyje priėmė nutarimą dėl Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ir metinės pažangos ataskaitos, kuriuo Finansų ministerija buvo įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Tarybą dėl nacionalinių išskirtinių aplinkybių aktyvavimo pagal Tarybos reglamentą 2024/1263. Nutarimui įsigaliojus, jau šiandien ES Tarybą pasiekė oficialus Finansų ministerijos kreipimasis.
„Esant sudėtingai geopolitinei padėčiai, Europos Sąjungos valstybės narės, atliepdamos Europos Komisijos iniciatyvą stiprinti ES ir nacionalinius gynybos pajėgumus, koordinuotai kreipiasi į Tarybą, kad būtų aktyvuotos išskirtinės aplinkybės. Jas aktyvavus, Lietuva galės šalies gynybos ir visokeriopo saugumo užtikrinimui skirti daugiau lėšų, negu galėtų jų išleisti netaikant ES fiskalinės drausmės taisyklių lankstumo sąlygos“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Lietuva, atsižvelgdama į Europos Komisijos Komunikatą dėl gynybos išlaidų vertinimo, kuriame, be kita ko, ES valstybės narės raginamos koordinuotai naudotis ES taisyklių lankstumo sąlyga, kreipėsi į ES Tarybą dėl nacionalinių išskirtinių aplinkybių pritaikymo 2025–2028 metams.
Pagal ES reglamentą, ES Taryba gali priimti rekomendaciją, kuria valstybei narei ribota, valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu laikotarpiu išlaikančia apimtimi, leidžiama nukrypti nuo jos Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano dėl aplinkybių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, jei toks nuokrypis nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.
Pažymėtina, kad išskirtinės aplinkybės galios tik iki 2028 m., todėl siekdami išlaikyti fiskalinį tvarumą jau dabar turime imtis priemonių dėl struktūriškai išaugusių išlaidų gynybai. Šį pavasarį inicijuoti mokestiniai pakeitimai būtent ir atliepia Europos Komisijos raginimą užtikrinti fiskalinį tvarumą.
