Vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti lėtinių ligų riziką. Naujausias Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrimas atskleidė dar vieną svarbią priežastį nepamiršti judėjimo – ilgalaikis fizinis aktyvumas reikšmingai mažina virškinimo sistemos vėžio riziką ir mirčių nuo jo skaičių.
Fizinis aktyvumas susijęs su mažesne virškinimo sistemos vėžio rizika
Tyrimas, publikuotas žurnale „JAMA Oncology“, apėmė daugiau nei 162 tūkst. vyrų ir moterų, kurių sveikatos pokyčiai buvo stebimi net 32 metus. Per šį laikotarpį užfiksuota beveik 6 500 virškinimo sistemos vėžio atvejų ir apie 3 800 mirčių. Analizė parodė, kad žmonės, kurie pasiekė rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį (2,5–5 valandos spartaus ėjimo per savaitę), turėjo 15 % mažesnę riziką susirgti šio tipo vėžiu.
Nuoseklus fizinis aktyvumas suteikė didžiausią naudą
Dar geresni rezultatai buvo pastebėti tarp tų, kurie buvo fiziškai aktyvesni už rekomenduojamas normas – jų rizika sumažėjo 20–21 %, palyginti su sėdimą gyvenimo būdą turinčiais žmonėmis. Svarbu tai, kad tyrėjai nustatė vadinamąjį „plato efektą“: itin intensyvios ar labai didelio krūvio treniruotės papildomos naudos nesuteikė. Tai reiškia, kad svarbiausia – ne intensyvumas, o pastovumas.
Kokie vėžio tipai sumažėja labiausiai?
Ryškiausias teigiamas fizinio aktyvumo poveikis buvo pastebėtas tam tikriems virškinimo sistemos vėžio tipams. Rizika mažėjo šių organų vėžiui:
- stemplės
- skrandžio
- kepenų
- tulžies takų
- storosios ir tiesiosios žarnos
Šios lokalizacijos yra itin jautrios gyvenimo būdo veiksniams, todėl judėjimas tampa svarbia profilaktine priemone.
Fizinis aktyvumas turi būti reguliarus, o ne atsitiktinis
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ilgalaikė ir sisteminga fizinė veikla turi didžiausią poveikį. Net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, atliekamas nuosekliai daugelį metų, yra naudingesnis nei retkarčiais daromos intensyvios treniruotės. Tai puikus argumentas visiems, manantiems, kad efektyviai prevencijai būtina sportuoti labai sunkiai.
Reguliari veikla, tokia kaip spartus ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali tapti paprastu, bet itin veiksmingu žingsniu ilgalaikės sveikatos link.
Šaltinis:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
