Fleksiseksualumas – nauja orientacija?

Alfa.lt
Futurity.org nuotr.

Jei moteriai patinka vyrai, tai dar nereiškia, kad jai nepatinka moterys. Mokslininkai įrodė, kad fleksiseksualumas (sugebėjimas įsimylėti bet kurios lyties esybę) nėra svetimas nė vienai moteriai. Iš kur kyla toks polinkis?

Didelis skirtumas

Moterys, prisipažinkime, iš ko jums maloniau sulaukti komplimentų? Žinoma, iš moters. Vyrai mato mus tarytum apibendrintas, visumą, o moterys sugeba pastebėti smulkiausias detales. Jų komplimentai būna taiklūs, konkretūs, dėl to labai vertingi. Ir apskritai, mums malonu patikti moterims – ypač patrauklioms. Su orientacija šitos mūsų silpnybės neturi nieko bendro.

Išsiveržti iš rėmų

Fleksiseksualumas (nuo angliško žodžio „flexible“ – lankstus) – tai nebūtinai biseksualumas ir jau tikrai ne homoseksualumas. Sakykime verčiau, tai – didelis lankstumas, atvirumas ir emocijų savo lyties atžvilgiu nevaržymas. Kaip parodė mokslinių tyrimų rezultatai, fleksiseksualumas labiau būdingas moterims.

Priežasčių tam daug. Paanalizuokime jas

Erotiniai kontaktai tarp damų ne taip griežtai smerkiami puritoniškos visuomenės kaip homoseksualumas.

Moterų seksualumas apskritai kur kas labiau orientuotas į emocijas nei į seksą kaip gryną lytinį aktą (ne veltui kai kurios merginos prisipažįsta, kad jų svarbiausia erogeninė zona – smegenys). Todėl dauguma moterų lengvai įsimyli moterį – įsimyli būtent galva, o kas toliau, jau priklauso nuo jos vidinės laisvės laipsnio. Ji gali „leisti“ sau arba „neleisti“ išbandyti lytinį potraukį savai lyčiai.

Dar senelis Freudas tvirtino, kad damos iš prigimties yra biseksualios. Mūsų pirmoji glamonių patirtis gyvenime įvyksta su moterimi, motina. Todėl, kaip manė psichoanalizės įkūrėjas, moteris visą gyvenimą išlieka geismo objektu abiems lytims. Nepaisant to, kad mergaitės bręsdamos persiorientuoja į kitą seksualinį objektą, potraukis fiziniam kontaktui su savo lytimi niekur nedingsta. Jis tik išstumiamas į pasąmonę.

Įdomu, kaip tai pasireiškia?

Draugystė draugyste. Beveik visi žmonės iš prigimties mėgsta glamonėtis, apsikabinti, glaustytis, prisiglausti prie kito. Nėra nuoširdesnės meilės už moterų draugystę. Kartais tokie gausūs „draugiški“ fiziniai prisilietimai gali pažadinti rimtesnius jausmus. O gali ir nepažadinti. Arba pažadinti tik vieną kartą gyvenime. Arba daug kartų, kas vis tiek nesutrukdys moteriai mylėti vyrus, ištekėti, gimdyti vaikus.

Iš kur visa tai mumyse? Iš galvos! Nors iš dalies šį naują polinkį mums žadina pramogų industrija, reklama, žiniasklaida, talpinanti ant žurnalų viršelių nepaprastai gražias moteris iššaukiančiomis pozomis. O mes, moterys, taip pat pastebime jas ir reaguojame.

Mokslinis požiūris

Liza Diamond, Jutos universiteto profesorė ir Vakaruose sensaciją sukėlusios knygos „Seksualinis lankstumas: moteriška meilė ir geismas“ autorė, mano, kad moteriškas seksualumas – nenuspėjamas reiškinys. Mus, moteris, visada pirmiausia traukia prie žmogaus, o kokios jis lyties, tai – jau antrinis dalykas. Mes tą labiau sugebame už vyrus, ir tai neturi jokio ryšio su mūsų orientacija. Mes, moterys, sudėtos kur kas sudėtingiau. Iš dalies sąvoka „potraukis“ vyrams ir moterims reiškia visai skirtingus dalykus. Vyrams ji reiškia seksualinį susijaudinimą, o moterims – daugybę įvairių dalykų: nuo seksualinio susidomėjimo iki psichologinio artumo, tiesiog stipraus troškimo būti šalia… O ką moteris nusiteikusi sau leisti, sprendžia tik ji.

Koks jūsų požiūris į fleksiseksualumą? Ką jūs apie tai manote?