Ekodiena.lt
Jau kelis dešimtmečius ėduonies profilaktikai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Mat fluoro jonai kartu su seilėse esančiu kalciu dantų paviršiuje suformuoja rūgščių neįveikiamus kalcio fluorido kristalus, apsaugančius dantis nuo ardomojo rūgščių poveikio.
Tyrimais nustatyta, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 proc. sumažina vaikų dantukų ėduonies riziką. Tačiau valydami dantis, ypatingai vaikai, dažnai nuryja dantų pastos. O per visą gyvenimą suaugęs žmogus iš viso prarija net apie 10 tutelių dantų pastos.
Fluoras ne vienintelė įprastnių dantų pastų sudėtinė dalis. Čia rasime parabenų, lauryl sulfato, sintetinių konservantų, triklozano ir pan. Šios visos sintetinės medžiagos išskiria toksinus, kurie dantų valymo metu lengvai patenka ir į mūsų organizmą, nes net nenurijus dantų pastos, į burnos gleivinę patekusios medžiagos susimaišo su seilėmis ir tokiu būdu lengvai rezorbuojasi ir patenka į mūsų organizmą. Tad nepaisant to, jog teigiama, kad fluoras stiprina dantis, kokį poveikį jis turi mūsų visam organizmui?
Sintetinių pastų žąla organizmui
Tyrimais nustatyta, kad fluoras yra gerokai toksiškesnis už šviną ir tik šiek tiek mažiau nuodingas nei arsenas. Šie toksinai lengvai patenka į organizmą tiesiog valantis dantis ir, žinoma, prarijus dantų pastos. Ypač tai pavojinga mažesniems nei trejų metų vaikams, kadangi jie dar nemoka tinkamai jos išspjauti. Didesnės fluoro dozės gali būti mirtinos. Dvejų metų mažyliui pakanka suvalgyti 60 mg, arba pusę tūbelėje esančios dantų pastos, ir jis gauna mirtiną fluoro dozę. Mažesnis jo kiekis taip pat kenksmingas. Vaikas, kaskart valydamas dantukus ir nurydamas dantų pastos su fluoru, gali apsinuodyti. Apsinuodijęs mažylis tampa neramus, jam gali skaudėti pilvuką. Vaiko organizmui fluoras labai pavojingas: mokslininkų įrodyta, kad jis lėtina mažylio mentaliteto vystymąsi.
Fluoras gali padaryti žalos ir suaugusiajam. Suaugusių žmonių dantys pasisavina tik 20 proc. dantų pastose esančio fluoro, o kita dalis kaupiasi skydliaukėje ir žaloja organizmą. Pavyzdžiui, fluoro perteklius išstumia iš kaulų kalcį. Ypač tai pavojinga vyresniems žmonėms. Todėl, atsiradus dantų jautrumui, būtina pasitikrinti, ar nesergama osteoporoze (dantyse esantys nervai įspėja apie ligą skausmu).
Saugios dantų valymo priemonės
Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska ir papildomai organizmui jo nereikia. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro. Šį darbą puikiai atlieka sudedamosios dalys kaip kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus.
Sertifikuotose ekologiškose dantų pastose nebus toksinių medžiagų, kurios darytų žąlą organizmui. Sintetines medžiagas čia keičia natūralūs augalų ekstraktai ir mineralai, kurie veiksmingai valo, prižiūri ir stiprina dantis bei dantentas.
.jpg){kind=small}
