Fotografas Linas Masiokas: Įdomiausia fotografuoti žmones (interviu)

Ar seniai fotografuoji?

Seniai ir neseniai. Nebuvo taip, kad vieną dieną paėmiau seną fotoaparatą ir būtent nuo tada pradėjau fotografuoti – viskas įvyko savaime. Nuo pat vaikystės turėjau įvairių saviraiškos būdų, kurių vienas palaipsniui tapo gyvenimo pagrindu.
 

Kodėl pasirinkai mados fotografiją?

Pirmiausiai, aš pasirinkau fotografiją, o fotografija apima įvairius žanrus. Teko daryti ir reportažus, fotografuoti daiktus, architektūrą, gamtą. Vis dėlto, man įdomiausia yra fotografuoti žmones, nes būtent žmogų jaučiu stipriausiai. Mados fotografija visame tame atsirado natūraliai: studijuodamas pradėjau daryti modelių fototestus ir taip po truputį perėjau prie mados fotografijos. Tiesiog pabandžiau ir patiko, mačiau, kad sugebu įdomiai pateikti detales, žmones ir valdyti erdvę, kas vis labiau žavi. Madą galima fotografuoti labai įvairiai ir man patinka, kai galiu derinti portretą su mada, perteikti aiškias bei stiprias emocijas. Atradau, kur dar galiu save išreikšti. Įtraukė.
 

 

Kas tau pačiam yra mada? Ar daug dėmesio skiri savo įvaizdžiui?

Mada – trečias žodis po tvarkingas ir patogus.
 

Kas tave labiausiai įkvepia? Ar turi savo mūzą?

Įkvėpti gali daug kas – ruduo, rytas, naktis, filmai, emociniai išgyvenimai, žinoma, žmonės, veidai ir t.t. Tai, kas patinka, yra įdomu arba kas vienaip ar kitaip mane veikia.
 

O mūza – fotografuojamas žmogus. Kai kurie įstringa į atmintį ilgam.
 

 

Koks tavo paties darbas labiausiai įsiminė/patiko?

Vieno darbo išskirti negaliu, nes gal tik vienas ar du iš visų – nepatiko. Čia jei klausiate apie darbą, kaip fotosesiją, procesą. O jei darbas, kaip nuotrauka, tai vieno kūrinio taip pat negaliu paminėti. Kai kurie patinka iš karto, o kituose pamatau kokia kryptimi turėčiau judėti toliau, o dar kitus padedu į šalį ir tik po kurio laiko grįžtu. Be abejo, dauguma yra tokių, kuriuose matau minusų, ką ir kaip reikia daryti kitą kartą. Yra ir tokių, kuriuos tiesog ištrinu. Sau ir savo darbas esu kritiškiausias.
 

Kur galima pamatyti tavo darbus?

Kol kas mano kompiuteryje. O jei rimčiau, kartais įkeliu darbus į feisbuką. Vis neprisiruošiu atsirinkti nuotraukų ir sukelti į visiems matomą puslapį ar susikurti blog’ą. Galbūt pasireiška ir tam tikra egoizmo forma – fotografuoju pirmiausiai sau ir viešintis pamirštu. Bet kuriuo atveju, blog’as ir puslapis yra artimiausiuose planuose. Jei viskas sklandžiai eisis, greitai mano darbus bus galima pamatyti viešai.
 

Mėgstamiausias fotografas?

Gregory Colbert ir daug kitų. Tiek iš mados fotografų, tiek ne, tiek klasika tapusių, tiek šių laikų… Žavėtis tikrai yra kuo.
 

 

Kuo užsiimi šiuo metu?

Kvėpuoju.
 

Kokie ateities planai? Ar neketini pabėgti iš Lietuvos?

Jau kuris laikas nebeplanuoju. Asmeninė praktika sako, jog planai keičiasi, o pats pastoviausias dalykas ir yra pokytis. Myliu Lietuvą, man čia patinka. Manau, kad būnant Panevėžyje, Vilniuje ar Šiauliuose sugebu dirbti ne mažiau produktyviai nei dauguma tų, kurie išvažiuoja laimės ieškoti į užsienį. Pasaulis nebe toks uždaras kaip prieš 50 ar net 20 metų: yra daugybė priemonių, leidžiančių efektyviai komunikuoti, tereikia noro. Žinoma, galimybės išvykti į užsienį tikrai neatmetu. Užsienis traukia veidais, žmonėmis, bet ne konkrečia lokacija. Esu nusižiūrėjęs veidų, kuriuos norėčiau fotografuoti, žmonių su kuriais norėčiau bendradarbiauti, vėjų, kuriu norėčiau įkvėpti.

Žinau, ko noriu ir to siekiu – toliau fotografuoti, kurti, mokytis, tobulėti. Kartais link savo tikslų judu greičiau, kartais lėčiau, tačiau esu bjaurus perfekcionistas ir negaliu pakęsti minties apie stovėjimą vietoje. Žinau, kad pasieksiu to, ko noriu pasiekti. Savaip.
 

Ar norėtum ko nors palinkėti skaitytojams?

Mylėkite savo artimą, kaip save patį. Ir nešiukšlinkite.