Fotografė D.Kaminskaitė: „Gyvenant Londone sunku nesidomėti mada“

Silvija Kuprionytė

Laikas.lt žurnalistė Silvija pakalbino fotografijos emigrantę, gyvenančią Londone – Domantę, apie jos kūrybą, ateitį ir emigraciją.

Kas? Domantė Kaminskaitė – jauna bei perspektyvi fotografė iš Vilniaus, šiuo metu gyvenanti ir kremtanti fotografijos mokslus Londone.

Kur galima pamatyti nuotraukas? Facebooke Domantė Kaminskaitė Photography ir čia.

—————————————————-

Ką šiuo metu veiki gyvenime?

Šiuo metu studijuoju fotografiją Londone ir kuriu planus, kurie padėtų „prasimušti“ fotografijos pasaulyje. Londone susiradau vieną modelių agentūrą, su kuria bendradarbiaujame. Neseniai teko fotografuoti vieno video klipo „backstage“, tikiuosi, jog ir toliau turėsiu darbų su „A.D. models” agentūra. Rudens pradžioje buvo kilusi idėja pradėti fotografuoti Londono gatvės madą. Pradėjau, bet mokslai šiek tiek pakišo koją šiam „reikaliukui“, tačiau greitu metu planuoju atnaujinti tinklaraštį kelių stileivų nuotraukomis.

Nuotraukos iš Londono gatvės mados.

Koks tavo fotografijos kelias?

Fotografuoti pradėjau dar būdama maža, maždaug trylikos metų. Taip jau išėjo, jog dar vaikystėje aplinka, kurioje augau, padarė man didelę įtaką. Maždaug iki ketverių gyvenau su tėvais bendrabutyje, kuriame dauguma buvo fotografiją bestudijuojantys, jauni žmonės. Puikiai pamenu tą jausmą, kai atsiduri prieš „juostinuko“ objektyvą. Jau tada fotografija man pasirodė labai įdomi, tačiau tuo metu dar nenutuokiau, kad pati sieksiu fotografės karjeros, bet po keleto metų tėčio padovanotas „Zenit-11“ leido suprasti, jog viskas, kas prasideda „foto“, man – labai įdomu. Turbūt taip ir prasidėjo mano žingsniavimas fotografijos link.

Kodėl pasirinkai fotografijos studijas užsienyje, o ne Lietuvoje?

Pradėkime nuo to, kad jei nebūčiau gavusi valstybės finansuojamos vietos Lietuvoje – būtų tekę mokėti tikrai nemažus pinigus, kurių, manau, tos studijos nebūtų šimtu procentų vertos. Kalbant apie studijas Londone, jas pasirinkau ne veltui. Visų pirma – lengvai gavau studijų paskolą, kurios grąžinimo sąlygos yra itin palankios, antra – buvau įsitikinusi, jog ten galimybės žymiai didesnės. Neklydau (šypsosi). Turime „nerealius“ dėstytojus, daugybę studijų, gerą įrangą, biblioteką, grūste prigrūstą žymiausių fotografijos knygų. Ko dar gali reikėti? Galiu pasakyti tik tiek, kad esu velniškai patenkinta, jog turiu galimybę mokytis būtent ten.

Nuotraukos iš Londono gatvės mados.

Tavo nuotraukoms klijuojama mados fotografijos etiketė, ar ir pati savo nuotraukas priskirtum šiam stiliui?

Toks „klijavimas“ man visai patinka, nes mados fotografija – pati artimiausia.  Myliu gražius žmones, o kai jie atsiduria mano nuotraukose – patikėk, labai geras jausmas (juokiasi).

Kodėl būtent mados fotografija, kodėl ne kažkas kito?

Nežinau, niekada negalėčiau fotografuoti pastatų, gamtos… Fotografai, kurie sugeba tai daryti – ypač talentingi, o jų darbai dažnai labai žavūs, tačiau nemanau, kad galėčiau būti viena iš jų. Ko gero, ne vienas žmogus yra pastebėjęs, jog mano fotografijose – tik žmonės. Būtent jie man atrodo patys įdomiausi, o jei dar labai gražūs, negaliu atsispirti – iš karto planuoju „fotošiūtą“. Be to gyvenant Londone turbūt neįmanoma nesidomėti mada, kuri ten – visur. Kaip ir kiekviena mergina mėgstu gražius daikčiukus, kurių ne vienas įkvepia ir fotosesijoms.

Nuotraukos iš Londono gatvės mados.

Kokių fotografų nuotraukos yra artimiausios tau? Ar turi mėgstamiausią fotografą?

Turiu daug mėgstamiausiųjų, bet patys pačiausi yra šie:
Sally Mann
Terry Richardsonas
Richardas Avedonas
Diane Arbus

Ar jūsų fotografijos panašios, ar stengiesi išgauti kažką panašaus?

Ne, nes didžioji dalis mano mėgstamiausių fotografų neužsiima mados fotografija. Be to, manau, kad kiekvienam, pasirinkusiam fotografo kelią, labai svarbu turėti savo skiriamąjį bruožą, savitą stilių, kurį išvydę žmonės iš karto galėtų suprasti kas yra nuotraukos autorius.

Fotosesijas, kurias darai dažniausiai, būna teminės. Kaip gimsta idėjos?

Net sunku atsakyti, nes nežinau, iš kur ir kaip jos gimsta. Tiesiog sėdi ir staiga į galvą šauna idėja. Tada ją išplėtoju, apmąstau, koks makiažas, modelis tiktų. Nors atvirai kalbant, dažnai nutinka ir taip, kad begurkšnojant arbatą su drauge sumąstome, jog reikia ką nors „pafotkinti”. Išverčiame spintą, greitai padarome šiokį tokį makiažą ir „vuolia“ – belieka laukti rezultato!

Kas tave įkvepia?

Žavūs žmonės, mada, spalvos, Simas. Beveik viskas…

Ar fotografuojant tau svarbus modelis?

Taip, jis labai svarbus. Pirmoje vietoje – idėja, o gimus jai, bandau įsivaizduoti, koks modelis padėtų pilnai perteikti idėją nuotraukoje. Tarkime, tam tikrai fotosesijų temai netinka bet koks modelis. Viena  draugių, dažniausiai matoma mano fotografijose, mano nuomone, yra puikus modelis: turi išskirtinius bruožus, plaukų spalvą, tai daro nuotraukas subtilesnes .Tą merginą vadinu lietuviškąja Kate Moss (juokiasi).

Skonio reikalas, bet tavo fotografijose tik gražūs žmonės. Ar nemanai, kad gražius žmones fotografuoti yra kur kas lengviau?

Be abejo! Juk užsiimu mados fotografija, o ten, mano manymu, privalo būti daug grožio.  Aišku, visi skirtingai tą „grožį“ suprantame. O dėl lengvumo, sunku pasakyti, galbūt taip, tačiau mano fotografijose svarbią vietą užima ir estetika. Man ilgakasės, įdomių bruožų mergiotės visada bus mėgstamiausi modeliai. Jei išgarsėčiau – jau žinau kas būtų mano reklamos veidas (šypsosi).

Tavo nuotraukos puikuosis „Big and dirty new year‘‘ Gorky bare, vizualinio formato Jaunųjų Fotografų parodoje. Kaip išsirinkai nuotraukas, kurias galėsime išvysti parodoje? Tai buvo tavo iniciatyva ar organizatorių?

Organizatoriai patys mane surado. Labai nudžiugau, gavusi tokį jų pasiūlymą. Nuotraukos jau išrinktos. Stengiausi atrinkti kuo skirtingesnes, kokybiškas ir mano „stiliuko” fotografijas. Manau, kad pavyko. Visi norintys pamatyti privalo apsilankyti Gorky’je Naujųjų išvakarėse!

Kokie ateities planai fotografijos srityje?

Sunku pasakyti, bet abejoju, ar norėčiau likti Londone. Gyvendama ten įsitikinau, kad tai ne mano miestas. Atvirai kalbant, norėčiau grįžti į Lietuvą ir bandyti „prasisukti“ čia.

Kaip manai, ar fotografija gali būti pragyvenimo šaltinis?

Jei negalėtų – vargu ar ją studijuočiau. Aišku fotografiją paversti pinigais yra sunkus dalykas ir neretai šios srities atstovai dirba ne pagal baigtas studijas, bet pasižadėjau sau, kad nebūsiu viena iš jų. Užsibrėžiau tikslą dar bestudijuodama „prasimušti“ mados fotografijos industrijoje. Pradžia jau yra ir visai nebloga.

Ačiū už pokalbį!