Grynas.lt
Eglė Plytnikaitė
Wikimedia Commons nuotr.
Dumpster divingas – tai naudoti vis dar tinkamų daiktų arba maisto produktų paieška konteineriuose. Tokia veikla paprastai siejama su žemo socialinio sluoksnio atstovais, tačiau iš tiesų tuo užsiima ir daugybė įvairiausias pareigas užimančių žmonių, save vadinančių freegan (fryganais, -red. past.). Pastarieji tai daro ne dėl pinigų stygiaus, o kovodami prieš vartotojiškos visuomenės problemas ir remdami įvairius ekologinius judėjimus. Apie fryganę Švedijoje GRYNAS.lt jau yra rašęs. Ar toks judėjimas įmanomas Lietuvoje?
Kas yra fryganizmas?
Fryganizmo judėjimas prasidėjo dar 1990 metais. Šios idėjos šalininkai praktikuoja antivartotojišką gyvenimo būdą, kovoja su pertekliuje gyvenančios visuomenės įpročiais bei ieško naujų gyvenimo formulių.
Fryganai stengiasi pirkti kuo mažiau naujų daiktų. Prireikus naujos kėdės ar stalo jie suka pasižvalgyti konteinerių link, o ne lekia į artimiausią baldų saloną. Taip pat elgiamasi ir prireikus maisto. Jo fryganai dažniausiai ieško didelių prekybos centrų konteineriuose, kuriuose kaupiasi didžiausi vartoti tinkamo maisto lobynai.
Dumpster divingo rojumi greičiausiai turėtų būti vainikuotos Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalyje, kurioje išmetama daugiau nei 40 % viso pagaminamo maisto, konteineryje rasti šviežių, vartoti puikiai tinkamų produktų nėra sunku, o tokiu nemokamu maistu gali mėgautis kiekvienas išdrįsęs atrišti šiukšlių maišą.
JAV fryganų buitį puikiai atspindi trumpas dokumentinis filmukas „Freegans: Creative Living Outside of Capitalism” (liet. „Fryganai: kūrybingas gyvenimas už kapitalizmo ribų”), kuriame vaizduojamas eilinis maisto paieškų vakaras.
Kopenhagos konteineriuose rastas maistas, Wikimedia Commons nuotr.
Dumpster diving judėjimas Europoje
Dumpster divingo galimybės kiekvienoje šalyje priklauso nuo jos išsivystymo lygio. Kuo geresnė šalies ekonominė situacija – tuo daugiau maisto joje išmetama. Štai Danijoje šis judėjimas yra toks sėkmingas, jog tuo užsiiminėjantys žmonės netgi yra sukūrę internetinius žemėlapius su nuorodomis, kur ir kada geriausia eiti į maisto medžioklę ir ką joje galima aptikti.
Rodos, kad tokiame mieste kaip Kopenhaga konteineris gali pasiūlyti viską, ko tik geidžia širdis. Sąraše puikuojasi vaisiai, daržovės, duona, picos ir net saldumynai. Vietos fryganai tokie aktyvūs, jog ėmė kurti ištisą miestą pavadintą Flydende By (liet. plūduriuojantis miestas), mat didžioji dalis pastatų yra ant vandens. Beveik visai statybai naudojamos žmonių išmestos medžiagos, bendruomenė save išlaiko užsiiminėdama dumpster divingu, o jos nariai mėgina sukurti nuo nieko nepriklausomą sistemą.
Daugiau apie projektą galite pasiskaityti čia: www.flydendeby.org.
Puikiomis dumpster divingo sąlygomis gali pasigirti ir Vokietija bei Švedija. Granadoje, Ispanijoje, išmesto maisto vartojimas yra toks normalus, jog parduotuvės darbuotojai patys išneša konteinerius prie centrinio įėjimo ir išdalija maistą ten laukiantiems žmonėms.
Kad rasti lobių pilną konteinerį nebūtų taip sunku, verta pasinaudoti tarptautiniu tinklu www.trashwiki.org. Čia galima patikrinti dumpster divingo galimybes beveik kiekvienoje šalyje ir gauti daug naudingų patarimų.
Švedijos konteineriuose rastas maistas, Wikimedia Commons nuotr.
Dumpster divingo patirtis Lietuvoje
Lietuvoje konteinerių lobių ieškojimu dažniau užsiiminėjama išgyvenimo, o ne ekologijos vardan. Įsivyravusi nuomonė, jog prekybos centrai vienu ar kitu būdu parduoda visą lentynose esantį maistą, o jų konteinerių turinys yra nevertas dėmesio. Bet ar tikrai tai tiesa?
Atkaklūs antivartotojiško gyvenimo šalininkai nepatingėjo aplankyti didžiuosius Vilniaus prekybos centrus ir patikrinti šalia jų esančius konteinerius. Tiesa, dauguma jų buvo tušti, aptverti ar net užrakinti, tačiau atsirado ir tokių, į kuriuos buvo suversta keliasdešimt kilogramų naudoti tinkamo maisto.
Kauno konteineriuose rastas maistas, Wikimedia Commons nuotr.
Dažniausiai į konteinerius patenka estetinę išvaizdą praradę vaisiai bei daržovės. Jie prekybos centruose atrenkami kiekvieną dieną ir vos pradėję gesti ar lengvai įbrėžti keliauja į šiukšlių maišus.
Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad tokio maisto paieškos Lietuvoje švarios ir lengvos. Maisto pavyksta rasti ne kasdien, o norint jį pasiekti reikia gerokai paplušėti, tačiau tinkama apranga bei pirštinės išsprendžia šias problemas.
Paradoksaliausia tai, jog į konteinerius dažnai patenka brangesni, aukštesnės klasės ar egzotiniai vaisiai, kuriuos įpirkti gali toli gražu ne kiekvienas, o štai dumpster diveriai jais mielai vaišinasi. Nustebinti gali ir maisto kiekis – pasitaiko dienų kai viename konteineryje dumpster diveriams pavyksta rasti daugiau negu įmanoma panešti. Tuomet apie maistą tiesiog pranešama kitiems tokių lobių ieškotojams.
Kapstydamiesi konteineriuose dumpster diveriai Lietuvoje dažnai sulaukia komentarų „ar negėda?”, „geriau jau dirbti eitumėt!”, tačiau dėl to nepyksta ir linksmai atsako, kad jų manymų didesnė gėda išmesti puikiai tinkamą naudoti maistą, jo nesuvartojus. Į pastabas dėl darbo jie atsako, kad toks konteinerių perrūšiavimas irgi darbas ir netgi nelengvas.
Vilniaus konteineriuose rastas maistas, autoriaus nuotr.
Kaip vertinti tokį gyvenimo būdą – kiekvieno asmeninis reikalas. Visgi susimąstyti ar normali situacija, kai šalies sąvartynuose pūva kalnai puikiausių vaisių ir daržovių, pravartu.
.jpg){kind=logo}
