Natūralumas šiuo metu yra viena dažniausiai minimų sąvokų kosmetikos pasaulyje. Pakuotės pilnos žalios spalvos užrašų: be sulfatų, be parabenų, tik iš gamtos. Skamba puikiai, ypač tiems, kurie nori kuo mažiau chemijos, kuo daugiau augalų, aliejų ir ekstraktų. Tačiau čia slypi viena dažnai nutylima tiesa: natūralumas dar nereiškia, kad produktas bus saugus. Ir tikrai nereiškia, kad jis tiks visiems.
Kosmetologai vis dažniau gauna klientų, kurie skundžiasi odos sudirgimais, o priežastis dažnai slypi ne sintetikoje, o būtent natūraliuose stebukluose. Paradoksalu? Galbūt. Bet tik tiems, kurie dar tiki, kad tai, kas iš augalo, negali pakenkti.
Ypač pavojinga tampa tada, kai žmogus pradeda eksperimentuoti: naudoja natūralius aliejus, gaminasi kaukes iš šaldytuvo turinio, nenaudoja apsaugos nuo saulės, nes visa tai iš gamtos. Taip atsiranda situacijos, kai citrina ant veido baigiasi deginimu, o kokosų aliejus – užsikimšusiomis poromis ir aknės paūmėjimu.
Kas laikoma natūralia kosmetika?
Pati sąvoka „natūralu“ iš esmės nieko nereguliuoja. Nėra vieno konkretaus standarto, kuris sakytų, kas yra natūrali sudėtis ir kiek procentų jos turi būti, kad produktas galėtų būti taip vadinamas. Vienoje priemonėje gali būti vienas augalinis ekstraktas, o visos kitos medžiagos sintetinės, bet tai vis tiek gali būti pateikta kaip natūralu.
Tai, kad sudėtyje yra alavijo, avižų ar rozmarino ekstrakto, tikrai nereiškia, kad produktas yra švelnus, saugus ar tiks visų tipų odai. Tai tik viena sudėtinė dalis, ir net ji gali būti koncentruota, stipri ar net alergizuojanti.
Dažnai žmonės perka produktus, vadovaudamiesi šiuo vienu žodžiu. Jiems tai reiškia nekensminga. Tačiau odos priežiūroje daug svarbiau yra suderinamumas, koncentracija ir produkto pH, o ne tik kilmės šaltinis.
Augalai tikrai ne visada draugai
Dauguma odos sudirgimų, kuriuos tenka spręsti kosmetologams, kyla būtent dėl netinkamų natūralių sudedamųjų dalių. Tarkim, arbatmedžio aliejus. Puikus antiseptikas, bet net ir mažomis dozėmis gali išsausinti ar sudirginti jautresnę odą. Kai jis naudojamas tiesiai ant spuogo, dažnas rezultatas – sudirgusi, šerpetoja oda aplink.
Citrina – dar vienas liaudiškas favoritas. Ji naudojama veido šviesinimui, pigmentacijai mažinti, tonui gerinti. Problema ta, kad citrinos rūgštis labai stipriai veikia odos paviršių: naikina natūralų barjerą, keičia pH. O jei po procedūros einama į lauką – oda, reaguodama su saule, gali net nudegti.
Tokia būklė vadinama fitofotodermatitu ir pasitaiko dažniau, nei norėtųsi. Levandos, ramunėlės, rožės, visa tai skamba raminančiai. Tačiau būtent eteriniai aliejai iš šių augalų dažniausiai sukelia kontaktines alergijas. Ypač jei naudojami gryni, neskiesti arba ant sudirgusios odos.
Aliejai – stebuklas ar užkimštų porų garantas?
Aliejai, ypač kokosų, alyvuogių, kakavos sviesto ar simondsijų, dažnai traktuojami kaip natūralios alternatyvos kremams. Tačiau ne visi aliejai tinka visiems. Pavyzdžiui, kokosų aliejus turi aukštą komedogeniškumo lygį, o tai reiškia, kad jis gali užkimšti poras ir skatinti aknės protrūkius, ypač jei oda mišri ar riebi.
Aliejus veikia kaip užraktas, nes jis užrakina tai, kas po juo. Jei prieš tai oda nebuvo tinkamai nuvalyta, ar jei po juo nėra drėkinančios priemonės, tuomet aliejus tikrai nepadės, o pakenks. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie mano, kad aliejus gali atstoti visą odos priežiūrą. Vienas produktas ir viskas? Deja, ne.
Dar daugiau problemų atsiranda tada, kai aliejai naudojami vietoj SPF. Girdėti pasakymų, kad avokadų aliejus apsaugo nuo saulės, bet realybė tokia: jokie natūralūs aliejai nesuteikia patikimos apsaugos. O ilgainiui, nenaudojant SPF, pradeda formuotis pigmentinės dėmės, o oda sensta greičiau.
Pavojus iš šaldytuvo
Sumaišyk medų su soda, užlašink citrinos sulčių ir užtepk ant veido, štai toks receptas gali atrodyti nekenksmingas, bet jis naikina odos barjerą. Soda yra šarminė, oda – rūgšti. Kai pH išbalansuojamas, oda tampa jautresnė bakterijoms, uždegimui, net alerginėms reakcijoms.
Medus, nors ir turi antibakterinių savybių, nėra sterilus. Ypač jei naudojamas ne specialiai kosmetinis, o tiesiai iš stiklainio virtuvėje. Be to, jis klampus, todėl sunkiai nusiplauna ir palieka lipnų sluoksnį, kuris gali erzinti odą.
Dar viena klaida, kurios reikia saugotis, tai naudoti vaisius tiesiai ant odos. Bananai, uogos, ananasai, visi jie turi rūgščių, kurios gali būti per stiprios, o jų poveikis priklauso nuo vaisiaus brandos, temperatūros, net to, kaip ilgai jis buvo laikytas. Nė viena iš šių sąlygų nėra kontroliuojama, todėl ir reakcija dažnai nenuspėjama.
Kodėl natūralu = neprognozuojama?
Sintetinės medžiagos kosmetikoje kuriamos laboratorijose, kur galima tiksliai žinoti koncentraciją, stabilumą, poveikį. Natūralūs ekstraktai, tai mišiniai, kurių sudėtis kinta priklausomai nuo augimo sąlygų, sezono, net žemės, kurioje augalas augo.
Būtent dėl šios priežasties net ta pati priemonė skirtingais metais gali veikti skirtingai. Vienu metu oda sureaguoja gerai, kitu, deja ima berti. Tai dar nereiškia, kad produktas blogas, bet reiškia, kad jis nestabilus. O oda nori stabilumo, ne siurprizų.
Be to, daugelis natūralių produktų nėra testuoti kaip vaistiniai preparatai. Jie neturi aiškiai nustatyto poveikio, o jų saugumas dažnai grindžiamas tradicijomis, o ne tyrimais.
Ką sako kosmetologai?
Pirmas dalykas, kad kosmetologai nerekomenduoja atmesti natūralios kosmetikos. Ji gali būti puiki, tačiau tik tada, kai yra atsakingai pagaminta, sudėtinės dalys aiškios, koncentracijos žinomos, o derinimas su kitais produktais suderintas.
Kiekvienas kosmetologas galėtų papasakoti bent po kelis atvejus, kai klientas kreipėsi su sudirgusia oda po natūralios terapijos. Ypač dažnos būna reakcijos į eterinius aliejus, citrusinius vaisius, medaus kaukes, molį be jokio drėkinimo.
Todėl specialistai visada pabrėžia: pirmiausia svarbu tavo oda, tik po to etiketės. Jeigu produktas natūralus, bet tau netinka, tai nėra geras pasirinkimas. Net ir labiausiai žalias kremas neturi jokios vertės, jeigu oda nuo jo parausta ar ima niežėti.
Kaip pasirinkti, jei nori naudoti natūraliau?
Svarbiausia, kaip visada, skaityti sudėtį, o ne pasitikėti reklaminėmis frazėmis. Jei matai, kad produktas turi daug eterinių aliejų, stiprių ekstraktų ar alkoholio, tuomet verta pasitikrinti, ar tai tikrai atitinka tavo odos poreikius. Net ir natūrali kosmetika turi būti pritaikyta pagal odos tipą.
Taip pat svarbu pradėto palengva. Jei nusprendei naudoti naują natūralų produktą, tuomet įtrauk jį į rutiną pamažu. Vieną kartą per savaitę, stebint reakciją. Neskubėk, nes oda atsako ne per valandą, o per dienas. Jei po kelių naudojimų viskas gerai, drąsiau galima didinti dažnį.
Ir dar vienas patarimas: net jei produktas natūralus, SPF niekada negali būti ignoruojamas. Apsauga nuo saulės būtina visada, net žiemą, net kai apsiniaukę. O natūralios priemonės be SPF neturi galios apsaugoti nuo UV spindulių.
