Renkantis augalus sodui ir aplinkai, svarbu atsižvelgti ne tik į jų grožį, bet ir į tai, kaip jie veiks dirvožemį, takus, pastatus bei visą ekosistemą. Kai kurie dekoratyvūs, iš pirmo žvilgsnio patrauklūs augalai gali tapti rimta problema: plisti nekontroliuojamai, išstumti kitus augalus ar net pažeisti namo konstrukcijas. Toliau pateikiami patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis augalus, ir kelių rūšių, kurių geriau vengti, apžvalga.
Renkantis augalus sodui, pirmiausia reikėtų įvertinti pasirinktos rūšies invazyvumą kitų augalų atžvilgiu. Vertėtų vengti itin ekspansyvių augalų, kurie sparčiai plinta šakniastiebiais ar šaknų atžalomis, greitai sudaro tankius sąžalynus ir taip išstumia kitus augalus, mažindami sodo biologinę įvairovę. Taip pat pravartu pasidomėti pasirinktos rūšies teisiniu statusu: augalai, turintys invazinių savybių, neretai priskiriami invazinėms svetimžemėms rūšims, kurių auginimas kai kuriose šalyse gali būti ribojamas arba draudžiamas.
Ne mažiau svarbu įvertinti ir praktinius aspektus. Kai kurios medžių bei krūmų rūšys turi stiprias, plačiai besiplečiančias šaknis, kurios gali kelti grėsmę takams, pamatams ir požeminėms komunikacijoms. Tokie augalai neretai iškelia trinkeles, ardo dangas, gali pažeisti pamatus ar vamzdynus, o tai vėliau lemia brangiai kainuojančius remonto darbus.
Panaši rizika būdinga ir vijokliniams augalams. Jų tvirti, sunkūs stiebai bei laipiojimo būdas gali kenkti fasadui ir apdailai. Jei vijoklis nėra invazinis, jį galima auginti, tačiau būtina sodinti pakankamu atstumu nuo pastatų, takų ar tvorų ir auginti ant specialių atramų, kad šaknys ir stiebai nepažeistų konstrukcijų.
Invaziniai augalai, galintys pakenkti sodui ir namui
Kai kurios augalų rūšys kelia ypatingą pavojų ne tik sodo estetikai, bet ir namo saugumui bei vietos ekosistemai. Žemiau pateikiamos keturios problematiškos rūšys, kurių auginimas dažnai sukelia daug rūpesčių (kartais ir teisinių).
Japoninis rietkrūmis
Šis augalas yra itin invazinis: jis užgožia kitus sodo augalus ir greitai sudaro tankius sąžalynus. Jo stipri, gerai išsivysčiusi šaknų sistema giliai skverbiasi į dirvožemį ir gali keisti jo fizines bei chemines savybes. Tvirti šakniastiebiai neretai pažeidžia takus, trinkeles, atramines sieneles, o kartais – net pamatų konstrukcijas ar požemines komunikacijas, pavyzdžiui, vamzdžius. Dėl to šio augalo pašalinimas ir žalos taisymas gali kainuoti labai brangiai. Be to, rietkrūmį išnaikinti sudėtinga, o daugelyje vietovių jis priskiriamas prie rūšių, kurių sodinimas ir auginimas yra ribojamas.
Bambukai
Bambukai greitai suformuoja tankią, aukštą „gyvatvorę“, suteikiančią privatumo, tačiau dauguma rūšių plinta požeminiais šakniastiebiais, o šis procesas dažnai tampa nekontroliuojamas. Be papildomų priemonių bambukai lengvai peržengia sklypo ribas, plinta į kaimyninius plotus ir tampa sunkiai suvaldomi. Norint apriboti jų plitimą, paprastai būtina įrengti požeminį fizinį šaknų barjerą ir nuolat stebėti bei koreguoti augimą.
Visterija
Visterija – įspūdingas, gausiai žydintis vijoklis, tačiau kartu tai labai stiprus ir galingas augalas. Jo stiebai apsiraizgo ir susisuka taip smarkiai, kad gali deformuoti ar sugadinti lietvamzdžius, pažeisti silpnesnes stogo dangas ir užgožti medžius, aplink kuriuos auga. Norint visteriją auginti saugiai, ją geriausia sodinti ant tvirtų, tam pritaikytų atramų ir atokiau nuo namo fasado, tvorų bei medžių, kad stiebai ir šaknys nepadarytų žalos.
Klasikinė gebenė
Klasikinė gebenė – vijoklis, kylantis sienomis orinėmis šaknimis. Ieškodamos įsikibimo taškų, jos skverbiasi į menkiausius tinko ar plytų plyšelius ir taip pamažu ardo fasadą. Po tankia lapija dažnai užsilaiko drėgmė, kuri ilgainiui gali bloginti sienų būklę ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui bei kitiems pažeidimams. Todėl, jei gebenę norima auginti šalia pastato, būtina gerai apgalvoti atramas ir parinkti tokį atstumą nuo sienų, kuris sumažintų galimą žalą.
