Lenkimas yra vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių manevrų kelyje. Nors daugeliui vairuotojų jis atrodo kasdienė ir įprasta situacija, neteisingai atliktas lenkimas dažnai tampa rimtų eismo įvykių priežastimi. Todėl itin svarbu suprasti, kaip šį manevrą atlikti saugiai ir kokios klaidos gali kainuoti labai brangiai.
Prieš pradedant lenkti būtina įsitikinti, kad matomumas yra pakankamas. Kelio atkarpa turi būti aiškiai matoma, be posūkių, kalvų viršūnių ar kitų kliūčių, ribojančių matymo lauką. Jei nematote, kas vyksta priekyje, lenkimas tampa nepriimtina rizika.
Taip pat svarbu patikrinti galinio vaizdo veidrodžius ir įsitikinti, kad už jūsų važiuojantis automobilis nepradėjo lenkimo. Reikia stebėti ir lenkiamą transporto priemonę – ar ji nerodo posūkio signalo ir neketina keisti eismo juostos.
Ypatingą dėmesį būtina skirti priešpriešiniam eismui. Lenkimą galima pradėti tik tada, kai esate visiškai tikri, jog priešais neatvažiuoja transporto priemonė arba ji yra pakankamai toli. Visas manevras turi būti atliekamas sklandžiai, išlaikant saugų atstumą ir neprovokuojant pavojingų situacijų.
Daugelis vairuotojų vis dar tiki mitu, kad lenkiant galima trumpam viršyti leistiną greitį. Teigiama, esą tai leidžia greičiau grįžti į savo eismo juostą ir taip padidinti saugumą. Tačiau toks požiūris neturi jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos kelių eismo taisyklės aiškiai numato, kad leistinas greitis galioja visada, nepriklausomai nuo atliekamo manevro. Tai reiškia, kad ir lenkimo metu viršyti greitį yra draudžiama, o pažeidimas vertinamas taip pat, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje.
Jeigu lenkiant įvyksta eismo įvykis, greičio viršijimas tampa papildoma sunkinančia aplinkybe. Tokiu atveju vairuotojui gali grėsti didesnė bauda, problemos su draudimu ar net laikinas teisės vairuoti atėmimas. Todėl greičio didinimas lenkiant realiai didina riziką, o ne saugumą.
Lietuvoje už greičio viršijimą taikomos piniginės baudos, kurių dydis priklauso nuo to, kiek viršyta nustatyta riba. Viršijus greitį iki 10 km/val., vairuotojui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 6 iki 30 eurų.
Viršijus leistiną greitį nuo 11 iki 20 km/val., paprastai skiriama 12–30 eurų bauda. Jei greitis viršijamas nuo 21 iki 30 km/val., bauda siekia nuo 30 iki 90 eurų.
Už greičio viršijimą nuo 31 iki 40 km/val. gresia 120–170 eurų bauda, o viršijus greitį nuo 41 iki 50 km/val. – 170–230 eurų bauda.
Jeigu greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/val., sankcijos tampa ypač griežtos. Tokiu atveju skiriama 450–700 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Svarbu suprasti, kad Lietuvoje nėra baudos taškų sistemos, tačiau tai nereiškia, jog pažeidimai neturi ilgalaikių pasekmių. Kartotiniai pažeidimai, didelis greičio viršijimas ar sukelti eismo įvykiai gali lemti griežtesnę atsakomybę ir teisės vairuoti praradimą.
Saugus lenkimas visada prasideda nuo kantrybės ir blaivaus situacijos įvertinimo. Kelios sutaupytos sekundės niekada nėra vertos rizikos, kuri gali baigtis avarija ar sužalojimais. Kelyje svarbiausia ne skubėjimas, o atsakomybė ir pagarba kitiems eismo dalyviams.
