Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis aktyviau aptariami finansų srities pokyčiai, ypač susiję su antrąja pensijų pakopa. Ekspertai perspėja, kad šia situacija gali pasinaudoti sukčiai, todėl svarbu išlikti itin budriems ir prisiminti kelias paprastas saugumo taisykles.
Sukčiai visada pasitelkia aktualijas – tai jiems padeda sudominti žmones ir kuo ilgiau išlaikyti pokalbį telefonu. Dėl išaugusio gyventojų dėmesio savo finansams daugėja atvejų, kai prisistatantys pensijų fondų ar finansų konsultantais asmenys siūlo „padėti atsiimti sukauptas lėšas“. Pasak Lino Marcinkevičiaus, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovo, į tokius pasiūlymus būtina žiūrėti kritiškai.
Primena išlikti budriems
Ekspertai pabrėžia, kad sukčiai naudojasi ne tik aktualiomis temomis, bet ir dirbtinai kuriamu skubos jausmu – prašo skubiai patikslinti duomenis, imtis veiksmų, patvirtinti informaciją. Tokiais atvejais itin svarbu neskubėti ir išlikti atidiems.
Nusikaltėliai dažnai yra puikūs psichologai – jie kalba apibendrintomis frazėmis, tinkančiomis daugeliui žmonių. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad jie žino daug asmeninės informacijos, nors taip nėra. Tokių tariamų „finansų ekspertų“ tikslas vienas – pavogti jūsų pinigus arba asmens duomenis. Todėl beveik visuomet prašoma suvesti duomenis pagal atsiųstą nuorodą ar atlikti pavedimą. To daryti jokiu būdu nereikėtų.
Mobiliojo ryšio operatoriai jau dabar aktyviai blokuoja apsimestinius skambučius ir trumposias žinutes su žalingomis nuorodomis, taip reikšmingai sumažindami galimybes nusikaltėliams pasiekti vartotojus.
Vis dėlto sukčiai nuolat ieško alternatyvių kanalų ir gali bandyti užmegzti kontaktą per socialinius tinklus ar susirašinėjimo programėles, todėl atsargumas išlieka būtinas visur. Svarbu suprasti, kad pats skambutis ar žinutė savaime nėra žalingi – pavojus kyla tik tuomet, kai atskleidžiama asmeninė informacija, prisijungimo duomenys arba spaudžiamos įtartinos nuorodos. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriausias sprendimas – nutraukti pokalbį ir neatsakyti į žinutę.

Sukčiai skatina veikti greitai
Piktavaliai dažniausiai apsimeta valstybės institucijų, pensijų fondų ar finansų konsultantų atstovais. Gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai, trumposios žinutės ar skambučiai, kuriuose siūloma „padėti susigrąžinti pinigus“, „paspartinti išėjimo iš antrosios pakopos procesą“ ar „patikrinti, ar asmeniui priklauso išmoka“.
Tokiais atvejais paprastai prašoma pateikti asmens duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis arba paspausti nuorodą, vedančią į vizualiai oficialią primenančią, tačiau suklastotą interneto svetainę. Taip išviliojami jautrūs duomenys ir sudaromos sąlygos neteisėtai pasisavinti lėšas.
Ekspertas pabrėžia, kad tokiose situacijose galioja auksinė budrumo taisyklė – gavus įtartiną skambutį ar žinutę, su minėta įstaiga būtina susisiekti tik oficialiais kanalais ir patikrinti informaciją.
Sprendimai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje priimami tik per oficialias sistemas, o visa aktuali informacija skelbiama institucijų interneto svetainėse. Bet koks raginimas skubėti, pasinaudoti „riboto laiko pasiūlymu“ ar sumokėti mokestį už tariamą konsultaciją turėtų būti vertinamas kaip galimas sukčiavimo požymis.
Saugumo rekomendacijos gyventojams
Siekdami apsisaugoti, gyventojai turėtų kritiškai vertinti neoficialius pranešimus, nespausti neaiškių nuorodų ir niekada nesidalyti asmens ar finansiniais duomenimis su nepatikrintais asmenimis.
Sulaukus įtartino pranešimo, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su atitinkama įstaiga ar organizacija oficialiais kontaktais ir pasitikrinti, ar informacija yra tikra. Jokiu būdu nereikėtų naudotis pranešime pateiktais telefono numeriais ar nuorodomis.
Jeigu vis dėlto susiduriama su sukčiavimo bandymu ar patiriama žala, svarbu apie tai pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) ir policijai. Tai padeda greičiau identifikuoti grėsmes ir apsaugoti kitus gyventojus. Taip pat verta pagalvoti apie papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, interneto apsaugos paslaugą, kuri gali įspėti vartotojus apie galimai žalingas svetaines ar nuorodas dar prieš jas atidarant.


man sukčiai skambina kožną dieną. Aš juos pasiunčiu nakuj arba pasiūlau čiulpti bb. Taip pokalbis ir baigiasi.