Ar tikrai galima vien dėl „Google“ paieškos sulaukti policijos vizito? Daugeliui tai skamba kaip sąmokslo teorija, kuri sklinda interneto užkampiuose. Tačiau vienos moters patirtis Long Ailende rodo, kad kartais ir paprastas informacijos ieškojimas gali būti neteisingai suprastas ir su labai realiomis pasekmėmis.
Vieną vasarą Michele Catalano tiesiog bandė gyventi savo įprastą gyvenimą, na, kaip ir daugelis mūsų. Ji domėjosi buitiniais dalykais, o tiksliau – nauju slėginiu puodu. Tuo pat metu jos vyras ieškojo patogios kuprinės. Atrodo visai nieko įtartino, tiesa? Deja, ne visiems. Ši visiškai atsitiktinė dviejų paieškų seka netrukus virto įtarimu dėl galimo terorizmo.
Kai kurios frazės internete, nors mums atrodo nekaltos, tam tikrose sistemose gali būti laikomos rizikos signalais. Ir šiuo atveju, būtent tos keturios frazės, įvestos vos per porą dienų, privertė saugumo tarnybas reaguoti nedelsiant.
Kas nutiko Michele Catalano?
Tai įvyko Niujorko Long Ailende, kai Michele, laisvai samdoma žurnalistė, pastebėjo neįprastą judesį prie savo namų. Didelė grupė ginkluotų pareigūnų atvyko su tikslu atlikti kratą dėl įtarimų, susijusių su galimu pavojumi nacionaliniam saugumui.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip klaida. O iš tiesų, vėliau paaiškėjo, kad grėsmė buvo dviejų paieškos terminų kombinacija. Paieškos buvo atliktos skirtingais laikais ir skirtingais tikslais: viena susijusi su virtuve, kita su kelionėmis.
Bet IT skyrius, stebintis darbdavio kompiuterio veiklą, susidomėjo: kodėl tame pačiame IP adrese ieškoma slėginio puodo ir kuprinės? Atsižvelgiant į ankstesnius incidentus – ši frazių kombinacija sukėlė paniką. Netrukus buvo pranešta vietos policijai, kuri, nelaukusi, sureagavo.
Kaip atsiranda „raudonos vėliavos“?
Ši istorija iškelia itin svarbų klausimą: ar tikrai mūsų naršymas yra toks viešas? Atsakymas: taip, ypač jei tai daroma per darbdavio įrenginį ar tinklą. Būtent taip ir nutiko Catalano vyrui. Jo paieškos buvo stebimos įmonės IT skyriuje, ir kai šios buvo nederamai interpretuotos, visa informacija atsidūrė policijos rankose.
Skamba kaip filmas? Galbūt. Bet taip veikia prevencinė sistema: algoritmai ieško ne nusikaltimo, o modelio. Ir kai atsiranda žodžių kombinacija, galinti priminti potencialią grėsmę, net jei ji visiškai nekalta, reaguojama.
Šiuo atveju įtartini žodžiai buvo „slėginis puodas“ ir „kuprinė“, nes, anot algoritmo, tai yra ingredientai pagaminti bombą. Nors niekas iš šeimos neplanavo jokių nusikaltimų: policija atvyko, žinoma, pasirengusi blogiausiam.
Kaip jaučiasi žmogus po tokios situacijos?
Michele pasakojo apie išgyvenimus savo tinklaraštyje. Ji neslėpė emocijų: nuo šoko ir nerimo iki gilios abejonės, ar apskritai egzistuoja privatumas. Kaip ji pati rašė: „Tai, kad bandai išmokti virti lęšius, gali paversti tave įtariamu asmeniu.“
Jai baisiausia ne tai, kad buvo peržiūrėti paieškos terminai. Ne tai, kad į jų namus atvyko ginkluoti pareigūnai. O tai, kad tokioje situacijoje tu tampi įtariamas tik todėl, kad ieškojai informacijos. Ir kad tokia profilio klaida gali nutikti bet kam, net jei nesi nusikaltėlis.
Ji pripažino, kad pati tikrai nebūtų pagalvojusi, kad tokia kombinacija galėtų kelti pavojų. Ir būtent čia slypi esmė: kas mums atrodo įprasta, sistemos gali suprasti kaip įtartina.
„Didžiausias jausmas buvo nerimas, ne dėl to, kad ką nors padariau. Bet dėl to, kad staiga supranti: privatumas yra iliuzija irr tai baisu“, – rašė Michele.
Ši istorija, nors ir įvykusi prieš daugiau nei dešimtmetį, vis dar aktuali. Gal net labiau nei tada, nes šiandien mes naudojamės išmaniaisiais įrenginiais nuolat, ieškome visko: nuo receptų iki simptomų. Ir nė nesusimąstome, kad viena netinkama žodžių kombinacija gali sukelti nerimą kam nors kitam.
Tai nereiškia, kad reikia bijoti. Tai reiškia, kad būtina žinoti, nes net ir virtualūs žodžiai gali turėti labai realių pasekmių.
