Dar visai neseniai iš Sacharos pakilęs smėlis ir dulkės nusidažė Europos dangų rausvais atspalviais ir sukėlė vadinamąjį „kruviną lietų“. Tačiau netrukus po šio reiškinio pati dykuma pateikė dar vieną staigmeną – vietomis ją netikėtai nuklojo sniegas. Toks kontrastas tarp kaitrios dykumos ir žiemiško kraštovaizdžio yra itin retas reiškinys.
Atmosferos srautai pirmiausia nunešė didelius kiekius Sacharos dulkių į pietinę Europos dalį. Ten jos susimaišė su krituliais ir sukėlė neįprastą reginį – lietus, turintis rausvą atspalvį, pasirodė net ir kai kuriose Vidurio Europos vietose. Tačiau meteorologiniai procesai tuo nesibaigė.
Netrukus tos pačios oro masės pasiekė ir Šiaurės Afriką. Susidarius neįprastai meteorologinių sąlygų kombinacijai, dalyje Sacharos iškrito krituliai, kurie dėl žemos temperatūros virto sniegu. Didžiulės dykumos vietomis tapo baltos, o tarp palmių atsiradęs sniegas sukūrė kraštovaizdį, kuris labiau primena žiemą kalnuose nei vieną karščiausių pasaulio regionų.
Tokie reiškiniai Sacharoje pasitaiko itin retai. Meteorologai nurodo, kad sniegas šioje vietovėje gali iškristi tik maždaug kartą per dešimtmetį, kai susidaro labai specifinės oro sąlygos. Šį kartą svarbų vaidmenį suvaidino žemo slėgio sistema, kuri iš Iberijos pusiasalio paslinko į Šiaurės Afriką ir atnešė drėgnesnį bei gerokai vėsesnį orą.
Kai ši drėgmė susidūrė su šaltesnėmis oro masėmis didesniame aukštyje, susidarė sąlygos žiemiškiems krituliams. Dėl to kai kuriose vietovėse temperatūra nukrito iki nulio ar net žemiau, o lietų pakeitė sniegas.
Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino ir Atlaso kalnai. Ši įspūdinga kalnų grandinė, kurios viršūnės siekia daugiau kaip keturių kilometrų aukštį, veikia kaip natūrali klimato riba tarp Viduržemio jūros regiono ir sausos Sacharos dykumos. Kai drėgnos oro masės pakyla kalnų šlaitais ir susiduria su šaltu oru aukštai atmosferoje, jos gali sukelti sniego kritulius net tokiose netikėtose vietose kaip dykuma.
Didžiausias sniegas užfiksuotas kalnuotose vietovėse ir jų prieigose, tačiau baltas sluoksnis pasirodė ir dykumos pakraščiuose. Kai kuriose vietose kraštovaizdis atrodė tarsi iš kito klimato juostos regiono – baltas smėlis, palmės ir sniego lopai sukūrė neįprastą kontrastą.
Vis dėlto toks vaizdas ilgai neišsilaikys. Į Šiaurės Afriką sugrįžus aukšto slėgio sričiai, dangus pragiedrėjo ir temperatūra greitai pakilo. Dėl to sniegas dykumoje pradėjo tirpti ir tikėtina, kad per kelias dienas šio reto reiškinio pėdsakų beveik nebeliks.
