Jeigu planuojate šią vasarą keliauti į Italiją, tikriausiai jau pasižymėjote plane punktą – paragauti tikros itališkos picos. Tačiau šis patiekalas, anot įvairių šaltinių, leidžia mums jo šaknų ieškoti ne tik Italijoje, bet ir Graikijoje ir net Persijoje ar Arabų šalyse.
Pikte – visai ne piktas, o skanus
Būtent tokiu žodžiu – pikte – buvo pavadintas dar senovės Graikijoje atsiradęs patiekalas. Duona, padengta aliejumi, žolelėmis ir sūriu. Gal ir ne pats patraukliausias picos variantas, bet yra šaltinių, sakančių, kad tai yra pica. Gaminio ir pavadinimo panašumai su šių dienų pica leidžia pasvarstyti apie patiekalo atsiradimą Graikijoje. Galima rasti ir spėjimų, jog dar Persijoje, apie V a. pr. Kr., taip pat buvo kepamos picos – paplotėliai su datulėmis ir sūriu. Modernioji, šių dienų pica pasauliui nebuvo žinoma iki pat XIX amžiaus. Ji kildinama iš neapolietiškos duonos ir būdavo pardavinėjama gatvėse kaip greitasis užkandis. Klasikinė pica buvo tiesiog tešla su pomidorų padažu iš San Marzano pomidorų, raudonėlio arba baziliko prieskoniu, šiek tiek česnako, druskos ir alyvuogių aliejaus.
Nuo picos muziejaus – iki teoremos
Tikriausiai dėl to, kad patiekalą nesudėtinga pasigaminti, ir lėmė tai, kad jį galima rasti turbūt kiekvienos pasaulio šalies virtuvėje. Traškios, plonu padu, su sūrio krašteliu, kvadratinės – galima būtų vardinti ir vardinti. Populiarusis patiekalas Amerikoje nuo 1987-ųjų turi net savo nacionalinį mėnesį – spalį. Amerikiečiai taip pamilo šį patiekalą, kad turi ir picos muziejų Filadelfijoje. Tiesa, atidarytas jis dar tik prieš ketverius metus, bet sukaupęs nemažai įdomių, su pica ir jos istorija Jungtinėse Valstijose susijusių dalykų. Šis visų pamėgtas patiekalas turi net ir savo matematinį terminą – picos teoremą. Pastaroji pravers norint padalinti picą į lygius 8, 12, 16, 20… gabalėlius pasirinkus juos pjaustyti per vieną tašką, kuris nebūtinai turi būti jos centre.
Piciukai – ir išvykoje ir netikėtai užklupus draugams
Net jeigu ir neketinate šią vasarą keliauti už Lietuvos ribų, šio gardaus patiekalo paragauti galima ir neiškėlus kojos iš namų. Netikėtai aplankė draugai – ne bėda, piciukai ne tik neatims daug laiko gaminant, bet ir bus puikus užkandis, kurį galima paskaninti įvairiais skirtingais priedais, o gal net gaminti kartu su draugais. Lengvai ir iš pirmo karto. Na nebent norėsite pakartoti. Vykstate į gamtą? Piciukus pasiimkite ir ten – nesudėtingas ir patogus užkandis pravers ir ilgose kelionėse, ir trumpose išvykose. Kad valgyti būtų patogu ir užtektų visiems keliautojams – siūlome patiems pasigaminti itališkąją Margaritą, pritaikytą iškylautojams.
Laiko jai sugaišite minimaliai, beveik neabejojame – daugiau laiko užtruksite belaukdami kol galėsite paragauti piciukų.
Pagrindui:
1 pakuotės (470 g.) picos mišinio, tam puikiai tiks „Kauno grūdų“ miltinis mišinys picai
235 ml šilto vandens
50 ml aliejaus
Mūsų rekomenduojami priedai picai Margarita:
Mozarela sūris, bazilikas, vyšniniai pomidorai.
Gaminimas:
Supilkite mišinį į dubenį. Įpilkite 235 ml šilto vandens ir 50 ml aliejaus. Minkykite tešlą tol, kol ji nelips prie rankų, suformuokite kamuolį ir kildinkite 30 min. šiltoje vietoje. Ant miltais pabarstyto paviršiaus suformuokite nedidelius, apvalius blynelius. Patepkite aliejumi bei pomidorų tyre, sudėkite mozarela sūrį, pomidorus, baziliką. Kepkite 20 min. iki 200⁰C – 220⁰C įkaitintoje orkaitėje.
Žinoma, picos padui pagardinti galite rinktis kur ir įvairesnius priedus – viskas priklauso tik nuo jūsų fantazijos!
