Garsus režisierius sukėlė pasipiktinimą: Martino Scorsese palaikė DI įrankį filmų kūrimui

Režisierius Martinas Scorsese atsidūrė aštrėjančių diskusijų apie dirbtinį intelektą kino industrijoje centre. 83 metų kūrėjas viešai parėmė Vokietijoje įsikūrusią bendrovę „Black Forest Labs“ ir jos vaizdų generavimo programą „FLUX“, skirtą idėjoms vizualizuoti prieš filmavimą.

Bendrovė pranešė, kad M. Scorsese taps jos patarėju, o kartu paviešintas vaizdo įrašas su režisieriaus komentarais. Jo teigimu, įrankis gali padėti greičiau ir aiškiau perteikti kūrybinę viziją komandai, ypač kuriant storyboardus ir ruošiant scenų planavimą.

Kaip Scorsese aiškina sprendimą

Režisierius akcentuoja, kad per visą karjerą storyboardus dažniausiai kurdavo pats, tačiau net ir turint aiškią idėją galvoje, ją ne visuomet paprasta tiksliai komunikuoti dailininkams, scenografams ar operatoriui. Pasak jo, DI gali pagreitinti būtent šį etapą ir sumažinti trintį tarp sumanymo ir įgyvendinimo.

„Dabar šiuo įrankiu galiu aiškiau ir efektyviau pasidalyti tuo, ką įsivaizduoju, su kūrybine komanda“, – sakė Martinas Scorsese.

Jis taip pat pabrėžė ekonominį aspektą: pasirengimo filmavimui metu laikas tiesiogiai reiškia biudžetą, todėl greitesnis vizualizavimas gali padėti judėti sparčiau neprarandant kokybės. Režisierius teigia jau išbandęs įrankį konkrečioje scenoje ir tai apibūdino kaip kūrybiškai išlaisvinančią patirtį.

Kodėl kilo kritika ir kaltinimai

Vis dėlto šis žingsnis sukėlė dalies kino bendruomenės pasipiktinimą. Kritikai teigia, kad vaizdų generavimo modeliai dažnai mokomi iš didžiulių kūrinių rinkinių, o tai kelia autorinių teisių, atlygio ir kūrėjų darbo nuvertinimo klausimus.

Diskusiją pakurstė ir platesnis nerimas, jog DI įrankiai, net jei pradžioje naudojami tik idėjoms „paspartinti“, ilgainiui gali mažinti užsakymų kiekį storyboardų dailininkams, konceptų kūrėjams bei kitiems priešprodukcijos specialistams. Būtent šios profesijos dažnai dirba projektiniu principu ir yra jautrios rinkos svyravimams.

„Jis po autobusu pakiša kiekvieną storyboardų dailininką, su kuriuo kada nors dirbo“, – sakė kino dailės skyriaus specialistė Karla Ortiz.

DI kine: įrankis ar grėsmė?

M. Scorsese atvejis išryškino seną, bet DI eroje paaštrėjusį klausimą: kur baigiasi technologija kaip pagalbinė priemonė ir kur prasideda kūrybinio darbo pakeitimas. Dalis gynėjų pabrėžia, kad režisierius nekalba apie galutinio turinio generavimą, o tik apie vizualizaciją pasirengimo stadijoje, kai svarbu greitai patikrinti idėjas.

Kita vertus, net ir toks naudojimas, pasak kritikų, normalizuoja DI įrankius kūrybiniame procese, o aiškios ribos industrijoje dar nėra nusistovėjusios. Holivude šią įtampą sustiprina ir profesinių sąjungų akcentuojamas principas, kad kūryba turi likti orientuota į žmogų, o technologijų diegimas privalo turėti skaidrias taisykles.

Pastaraisiais metais DI klausimas kine tapo ypač jautrus dėl praktinių pasekmių: nuo skaitmeninių aktorių atvaizdų kontrolės iki scenarijų ir vizualinės medžiagos generavimo. Todėl kiekvienas garsaus kūrėjo pareiškimas ar partnerystė su DI bendrovėmis vertinama ne tik kaip asmeninis pasirinkimas, bet ir kaip signalas industrijai.

Kol kas vieši pareiškimai nerodo, kad M. Scorsese ketintų kurti DI generuotais vaizdais paremtą filmą ar perkelti technologiją į galutinį kūrinį. Tačiau reakcija į jo patarėjo rolę „Black Forest Labs“ rodo, kad vien priešprodukcijos spartinimo argumentų šiandien nebepakanka, jei neatsakoma į klausimus apie duomenų kilmę, autorines teises ir kūrėjų vietą ateities kino grandinėje.