Išmanusis telefonas jau seniai tapo kiekvieno mūsų palydovu. Daugelis turi net kelis. Kasdien gauname dešimtis žinučių – iš bankų, kurjerių, e. parduotuvių, o kartais ir iš nežinomų numerių. Nors dažnai tokios žinutės atrodo nekaltos, jos gali būti pavojingos.
Vienas netinkamas paspaudimas ir jūsų banko sąskaita bus tuščia. Lietuvius, kaip ir daugelį kitų europiečių, nuolat terorizuoja sukčiai. Pastarųjų išradingumui nėra jokių ribų, o žinutės, kurias jie siunčia, vis labiau panašėja į oficialių įstaigų pranešimus.
Vieni apsimeta bankais, kiti kurjeriais, treti – loterijų organizatoriais. Svarbiausia yra neprarasti budrumo ir žinoti, kaip tokias žinutes atpažinti bei ką daryti, jei visgi gavote įtartiną pranešimą.
Šiandien apžvelgsime žinučių tipus, kurie dažniausiai pasiekia šalies gyventojus. Žinoma, visuomet svarbiausia yra išlikti budriems ir nepasiduoti galimam spaudimui ar euforijai.
„Jūsų kortelė užblokuota“
Sukčiai dažnai siunčia žinutes neva nuo banko: „Gerb. kliente, Jūsų kortelė ***1234 užblokuota. Spauskite čia, kad ją atblokuotumėte.“
Tokia nuoroda dažniausiai veda į puslapį, kuris atrodo kaip tikras banko tinklalapis, bet iš tikrųjų – tai tik sukčių sukurta kopija, skirta pavogti jūsų prisijungimus, slaptažodžius ir CVV kodą.
Jei žinutėje nenurodytas jūsų vardas, vietoje banko pavadinimo nurodytas neaiškus adresas, o nuoroda atrodo keistai – geriau ją ignoruokite. Susisiekite su savo banku per oficialią svetainę ar programėlę.
„Laimėjote „iPhone“ telefoną!“
Vienas populiariausių triukų – SMS apie tariamą prizą. Ar tai būtų išmanusis telefonas, kompiuteris ar tiesiog piniginis prizas. Žinoma, čia yra vienas kabliukas. Kad gautumėte prizą, prašoma susimokėti siuntimo, mokesčių ar patvirtinimo mokestį.
Tokiais atvejais atiduodate pinigus, bet jokio prizo negaunate. Tokias žinutes paprastai siunčia iš numerių su tarptautiniais kodais, pavyzdžiui, +44 ar +237. Jei abejojate, patikrinkite informaciją oficialiame įmonės puslapyje.
„Į jūsų paskyrą buvo įsilaužta“
„Jūsų Facebook paskyra užblokuota! Spauskite čia ir atkurkite prieigą“ – dar vienas klasikinis triukas. Tokios žinutės sukuria paniką ir skatina veikti impulsyviai.
Jei paspausite nuorodą, pateksite į sukčių puslapį, kuris pavogs jūsų prisijungimo duomenis, 2FA kodus ir dar daugiau. Geriausia apsauga yra dviejų faktorių autentifikacija, kurią galima įjungti daugumoje socialinių tinklų.
„Sumokėkite baudą“
Kai gaunate žinutę, kad esate skolingas ir turite sumokėti per 24 valandas, kitaip būsite nubaustas – stabtelėkite. Tikros valstybinės institucijos siunčia oficialius laiškus ar elektroninius pranešimus per „E. pristatymo“ sistemą.
Jei žinutėje prašoma mokėti į asmeninę sąskaitą, beveik garantuotai tai – sukčiai. Patikrinkite oficialius duomenis per savo paskyrą paslaugų portale arba susisiekite su atitinkama įstaiga.
„Jūsų siunta sustabdyta“
Dar vienas populiarus scenarijus – žinutė, kad jūsų siunta sulaikyta ir reikia sumokėti, kad ją gautumėte. Paprašoma kelių eurų, bet per tai sukčiai gauna priėjimą prie jūsų banko kortelės.
Jei dažnai apsiperkate internete, naudokite tik oficialias kurjerių programėles – pranešimai jose yra patikimi.
Ką daryti, jei visgi gavote tokią žinutę?
Jeigu gavote tokią ar panašią žinutę – nereaguokite. Net jei norisi parašyti „Stop“ ar tai, kad pasiūlymas jūsų nedomina, geriau yra to nedaryti. Tokiu būdu tik patvirtinsite, kad numeris aktyvus.
Geriausia yra tiesiog blokuoti siuntėją ir pranešti apie grėsmę savo mobiliojo ryšio tiekėjui. Taip pat naudokitės banko programėle ar oficialiu tinklalapiu, tik taip įsitikinsite, ar viskas su jūsų sąskaita gerai.
Norėdami apsisaugoti nuo tokių sukčių – naudokite antivirusinę programą, kuri filtruoja SMS žinutes. Tai gali būti „Kaspersky“, „Dr.Web“ ar kita patikima apsaugos priemonė.
Taip pat, atsisakykite bankinių SMS pranešimų, o juos galima pakeisti „push“ pranešimais. Mokėjimams naudokite virtualią kortelę su ribotu limitu ir niekada nesaugokite kortelės duomenų naršyklėje ar e. parduotuvėse.
Reikėtų nepamiršti, kad budrumas yra svarbiausia priemonė prieš sukčius. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Netikėkite žinutėmis aklai, tikrinkite informaciją, naudokitės patikimais šaltiniais ir saugokite savo pinigus.
