Vynuogės gali duoti itin gausų ir kokybišką derlių, tačiau tik tuomet, kai kasmet, tinkamu metu ir teisingai genimos. Dažna klaida – pavasarį ūglius trumpinti „iš akies“, neatsižvelgiant į vaisiakūros principus, arba genėti per vėlai. Svarbiausia suprasti, kurie ūgliai dera ir kaip juos patrumpinti, kad augalas išliktų stiprus bei produktyvus.
Vynmedį būtina genėti kasmet, nes tik taip jis išlaikomas norimame aukštyje ir patogiai pririštas prie vielos ar pergolės. Tinkamai formuojant krūmą, kekės auga lengvai pasiekiamoje vietoje, o uogos būna stambesnės ir saldesnės. Reguliarus genėjimas taip pat padeda palaikyti tvarkingą augalo formą ir palengvina priežiūrą.
Vynuogės daugiausia dera ant jaunų ūglių, išaugusių iš pernykštės, gerai sumedėjusios medienos. Jei krūmas negenimas, jis kaupia vis daugiau seno, nederančio medžio, o energiją skiria lapijai ir augimui į aukštį, o ne vaisiams. Genėjimas atjaunina augalą, skatina geresnį derėjimą ir palengvina priežiūros darbus.
Viena paprasčiausių formavimo sistemų – vynmedis, vedamas viena rykšte palei vielą. Prieš genint verta pašalinti senus raiščius, ūglių ūsus, sausas ir nulūžusias šakeles. Tik tuomet aiškiai matyti gyvi, tinkami derėjimui ūgliai.
Genint visuomet stengiamasi palikti storiausius, gerai sumedėjusius ūglius, augančius kuo arčiau kamieno. Jei krūmas vedamas viena rykšte, pirmiausia pašalinama pernai derėjusi rykštė, paliekant kelis centimetrus virš jos augimo vietos. Ji savo funkciją jau atliko ir naujam sezonui nebereikalinga.
Iš dviejų pernai užaugusių rykščių storesnioji tampa naująja derančia rykšte. Ji prilenkiama prie vielos ir patrumpinama, dažniausiai paliekant 12–16 pumpurų. Iš jų išaugs vaisiniai ūgliai su kekėmis.
Antroji, plonesnė rykštė trumpinama iki dviejų pumpurų – tai atsarginis spurgas. Iš jo kitais metais išaugs du nauji ūgliai: vienas taps derančia rykšte, o kitas vėl bus patrumpintas iki dviejų pumpurų. Tokia schema kartojama kasmet.
Visi pjūviai daromi aštriu sekatoriumi, maždaug 1,5–2 centimetrai virš pumpuro, šiek tiek įstrižai. Taip sumažinama sulčių kaupimosi ties pumpuru rizika ir apsaugoma nuo pažeidimų. Tvarkingi pjūviai greičiau gyja ir mažina ligų tikimybę.
Jei vynmedis senas ir niekada nebuvo tinkamai formuojamas, jis dažniausiai būna išsikerojęs ir dera prasčiau. Tokiu atveju taikomas tas pats principas – vienas ūglis derėjimui, kitas ateičiai. Pasirenkami du stiprūs ūgliai, augantys kuo arčiau kamieno.
Stipresnis ūglis paliekamas ilgesnis, dažniausiai su 3–5 pumpurais, o silpnesnis trumpinamas iki dviejų pumpurų. Kitais metais derėjęs ūglis visiškai pašalinamas, o iš atsarginio spurgo išaugę nauji ūgliai vėl formuojami pagal tą pačią schemą. Taip palaipsniui atjauninamas net ir senas krūmas.
Palankiausias metas žieminiam genėjimui – ankstyvas pavasaris, nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Genėti reikia tada, kai stiprūs šalčiai jau nebegręsia, bet vegetacija dar neprasidėjusi. Per anksti nugenėti ūgliai gali apšalti, o per vėlai genint prasideda intensyvus sulos tekėjimas.
Vadinamasis „rykštės verksmas“ lėtina žaizdų gijimą ir silpnina augalą. Dėl to gali sumažėti derlius arba jis gali visai nesusiformuoti. Geriausia genėti sausą, saulėtą ir bevetę dieną, kai oro temperatūra yra silpnai teigiama, o prognozė nežada staigių šalnų.
Tinkamai ir laiku genimas vynmedis kasmet atsidėkoja gausiomis, saldžiomis kekėmis. Svarbiausia laikytis nuoseklios schemos ir suprasti, kad genėjimas nėra žala augalui – tai būtina sąlyga jo stiprumui ir derlingumui.
Trumpa genėjimo schema (atmintinė)
- Palikite vieną stiprią rykštę derėjimui (dažniausiai 12–16 pumpurų).
- Šalia palikite atsarginį spurgą (rykštė trumpinama iki 2 pumpurų).
- Pernai derėjusią rykštę kitą sezoną visiškai pašalinkite.
- Pjūvį darykite 1,5–2 cm virš pumpuro, šiek tiek įstrižai, aštriu sekatoriumi.
- Geriausias laikas genėti: vasario vidurys – kovo vidurys, kai nebegręsia dideli šalčiai.

