Genai daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir viso organizmo funkcionavimui. Manoma, kad žmogaus organizme yra apie 20 tūkstančių genų, kurie lemia mūsų vystymąsi, daugelį biologinių procesų ir gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Dalis ligų yra glaudžiai susijusios su genetiniais veiksniais.
Genetinė kilmė būdinga daugeliui sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, onkologines bei autoimunines ligas. Kai kuriais atvejais paveldėti genų variantai ar mutacijos gali reikšmingai padidinti konkrečių ligų tikimybę.
Kai kurios ligos beveik visiškai nulemtos paveldimų genetinių pokyčių. Tokiais atvejais pagrindinį vaidmenį atlieka mutacijos ar genų variantai, perduodami iš kartos į kartą. Tokios genetinės ligos paprastai nėra susijusios nei su gyvenimo būdu, nei su aplinkos veiksniais.
Šeimos medicininės istorijos analizė gali padėti atpažinti padidėjusią riziką susirgti tam tikromis ligomis. Jei konkretūs sveikatos sutrikimai giminėje kartojasi, tai gali būti svarbus signalas tiek gydytojui, tiek pačiam pacientui.
Specialistų teigimu, tokia informacija gali tapti pagrindu atlikti genetinius tyrimus arba laiku imtis profilaktinių priemonių. Įvertinus paveldimumą iš anksto, lengviau suprasti galimas sveikatos grėsmes ir planuoti prevenciją.
Vis dėlto genai ne visada visiškai nulemia žmogaus sveikatos ateitį. Daugelis ligų išsivysto dėl genetinių veiksnių ir aplinkos poveikio derinio. Didelę reikšmę turi gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai.
Net ir esant nepalankiam paveldimumui, sveika gyvensena gali reikšmingai sumažinti daugelio ligų riziką. Tai ypač aktualu kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, kai kuriuos onkologinius susirgimus, autoimuninius sutrikimus ar psichikos sveikatos problemas.
Renkant informaciją apie šeimos sveikatą, svarbu atsižvelgti į skirtingus giminystės laipsnius. Kuo išsamesni duomenys, tuo tiksliau galima susidaryti bendrą vaizdą apie galimas paveldimas rizikas.
Pirmos eilės giminaičiai – tėvai, biologiniai broliai ir seserys bei vaikai. Būtent jų sveikatos istorija dažniausiai turi didžiausią reikšmę vertinant paveldimų ligų tikimybę.
Antros eilės giminaičiai – seneliai, tetos, dėdės, netikri broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai bei anūkai. Jų sveikatos duomenys taip pat gali atskleisti svarbius paveldimumo dėsningumus.
Trečios eilės giminaičiai – pusbroliai, pusseserės, proseneliai ir provaikaičiai. Nors jų įtaka vertinant paveldimumą mažesnė, ši informacija gali būti naudinga platesnei sveikatos istorijos analizei.
Renkant šeimos anamnezę svarbu užfiksuoti, kokiame amžiuje giminaičiams buvo diagnozuotos ligos. Taip pat verta pažymėti tiek šiuo metu esančius, tiek anksčiau pasireiškusius sveikatos sutrikimus.
Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti ankstyvoms širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, cukriniam diabetui bei paveldimiems sindromams. Tokie duomenys gali padėti gydytojams tiksliau įvertinti individualią riziką.
Specialistai pabrėžia, kad šeimos sveikatos istorija yra paprasta, tačiau labai vertinga priemonė ligų rizikai įvertinti. Nors genų pakeisti negalime, savo gyvenimo būdą ir kasdienius įpročius galime koreguoti.
Dažnai būtent gyvenimo būdas lemia, ar paveldėta rizika iš tiesų pasireikš. Todėl subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas gali turėti didelės įtakos ilgalaikei sveikatai.
