Mokslininkai iš Kolumbijos universiteto paskelbė apie atradimą, kuris gali pakeisti medicinos požiūrį į daugelio pavojingų infekcijų kontrolę. Paaiškėjo, kad reta genetinė mutacija kai kuriems žmonėms suteikia ypatingą atsparumą virusams, tai nuo gripo iki tymų.
Šis reiškinys buvo išsamiai ištirtas, o jo veikimo principas buvo sėkmingai atkurtas laboratorinėse sąlygose naudojant modernias technologijas. Atsparumą lemia geno, vadinamo „ISG15“, trūkumas. Šis genas paprastai reguliuoja organizmo imuninį atsaką. Žmonėms, turintiems šią mutaciją, organizmas yra tarsi nuolatiniame, lengvame uždegiminiame režime.
Tokio lygio uždegimas nekelia didelės žalos, tačiau pakanka, kad virusai negalėtų sėkmingai daugintis ir sukelti sunkių ligų. Pacientų, turinčių šią mutaciją, kraujo tyrimai atskleidė, kad jie per gyvenimą patirdavo įprastas vaikystės infekcijas, tačiau ligos praeidavo lengvai, be rimtų komplikacijų.
Jų imuninė sistema nuolat išlaikydavo antivirusinius baltymus parengties būsenoje, todėl virusams buvo itin sunku įveikti šias apsaugas. Pasak imunologo Dusano Bogunovičiaus, kuris šią anomaliją atrado daugiau nei prieš dešimt metų, kol kas nebuvo nustatyta nė vieno viruso, galinčio visiškai įveikti šį mechanizmą.
Bandymas pritaikyti efektą gyvūnams
Tyrėjų komanda nusprendė, kad šį reiškinį verta pritaikyti laboratorinėse sąlygose. Jie sukūrė eksperimentinę terapiją, paremtą mRNA technologija, panašia į naudojamą kai kurių šiuolaikinių vakcinų kūrime. Ši technologija buvo pritaikyta tam, kad gyvūnų ląstelės pradėtų gaminti dešimt svarbiausių baltymų, galinčių blokuoti virusus įvairiais jų gyvavimo ciklo etapais.
Eksperimentai su pelėmis ir žiurkėnais parodė, kad, veikiant tokiam poveikiui, gyvūnai įgijo žymiai didesnį atsparumą. Kai jie buvo užkrėsti SARS-CoV-2 virusu, infekcija buvo stipriai apribota, o imuninė sistema ir kitos jos funkcijos nebuvo pažeistos. Tai įrodė, kad toks metodas gali padėti laikinai sukurti imunitetą prieš įvairius virusus.
Apribota, bet vertinga apsauga
Mokslininkai pabrėžė, kad toks poveikis yra laikinas. Gyvūnų organizme apsauga truko tik iki keturių dienų, o tai kur kas trumpiau nei tradicinės vakcinos, kurios suteikia imunitetą mėnesiams ar net metams. Vis dėlto tyrėjų nuomone, net ir tokia trumpalaikė apsauga galėtų būti neįkainojama. Ji galėtų tapti gelbėjimosi priemone ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti medikus pandemijos pradžioje, kai dar nėra sukurtos specifinės vakcinos.
Pasak tyrėjų, ši technologija turi vieną išskirtinę savybę, tai ji gali veikti net ir tuomet, kai dar nėra tiksliai nustatyta viruso tapatybė. Tai reiškia, kad iš anksto galima būtų paruošti priemonę, suteikiančią laikiną atsparumą, kol mokslininkai dirbtų prie konkrečių vakcinų ir vaistų kūrimo.
Naujos medicinos krypties pradžia
Šis atradimas atveria visiškai naujas galimybes kovojant su virusinėmis infekcijomis. Jis parodė, kad imuniteto mechanizmus galima ne tik suprasti, bet ir modeliuoti taip, kad jie dirbtų pagal poreikį. Jei ateityje pavyktų prailginti apsaugos trukmę ir sumažinti galimus šalutinius poveikius, ši technologija galėtų tapti revoliucine ginkluotėje prieš virusus, turinčius pandeminį potencialą.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pradžia ir laukia dar daug iššūkių, tačiau perspektyvos atrodo daug žadančios. Genetinės mutacijos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip retenybė, gali tapti raktu į naujus medicinos sprendimus, suteikiančius žmonijai pranašumą prieš pavojingas infekcijas.
