Auksaspalviai retriveriai yra viena mylimiausių šunų veislių pasaulyje. Jie dažnai laikomi protingais, greitai besimokančiais ir švelnaus būdo augintiniais. Dabar mokslininkai rado, kad už šias savybes atsakingi genai panašiai veikia ir žmones.
Kembridžo universiteto tyrėjai išnagrinėjo apie 1 300 auksinių retriverių genetinę informaciją. Jie nustatė, kad kai kurie šunų gebėjimai ir emocijos turi genetinį pagrindą, kuris veikia panašiai kaip žmogaus organizme. Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Šis tyrimas padeda geriau suprasti, kodėl vieni šunys yra drąsesni ir energingesni, o kiti, jautresni ar labiau linkę nerimauti. Taip pat jis paaiškina, kodėl žmonės kartais neteisingai supranta šunų elgesį. Kartais tai, ką laikome „blogu“ elgesiu, iš tiesų yra streso pasekmė.
Genai lemia elgesį ir emocijas
Mokslininkai mano, kad žmonės ir auksiniai retriveriai turi dalį bendrų genetinių šaknų, susijusių su intelektu, energijos lygiu ir baime nepažįstamų. Iš nustatytų genų net dvylika siejami ir su žmogaus elgesio bruožais. Tai rodo, kad jausmai ir reakcijos abiem rūšims susiformuoja panašiais biologiniais keliais.
Pavyzdžiui, genas PTPN1 šunims siejamas su agresija kitų šunų atžvilgiu. Tuo pačiu žmonėms šis genas susijęs su intelektu ir polinkiu į depresines būsenas. Kitas genetinis variantas, dėl kurio retriveriai labiau vengia kitų šunų ir jaučia baimę, žmonėms siejamas su polinkiu gėdytis ar per daug jaudintis dėl nuomonės apie save.
Ką tai sako apie dresūrą?
Tyrimas parodė, kad retriverių mokymasis ir paklusnumas siejamas su genu ROMO1. Žmonėms šis genas taip pat susijęs su intelektu ir emociniu jautrumu. Vadinasi, kai šuo mokosi, svarbu ne tik komandos ar skanėstai, bet ir jo vidinė savijauta.
Mokslininkai pabrėžia, kad dresūra turi emocinę pusę, todėl šuo gali reaguoti ne vien į taisykles, bet ir į atmosferą. Jei treniruotės kelia stresą, net protingas šuo gali užsisklęsti ar elgtis neįprastai. Dėl to šeimininkams verta stebėti ne tik rezultatą, bet ir šuns jausmus.
Šuo nėra „blogas“, jis gali būti įsitempęs
Tyrėjai sako, kad genetika gali lemti, jog kai kurie šunys pasaulį mato kaip labiau grėsmingą ar varginantį. Jeigu gyvenimo patirtys tą stresą dar padidina, šuo gali pradėti elgtis taip, kaip žmonės vertina neigiamai. Tačiau iš tikrųjų gyvūnas tiesiog bando susitvarkyti su įtampa.
Todėl šios žinios gali padėti šeimininkams būti supratingesniems. Užuot iš karto kaltinus šunį, verta pirmiau pagalvoti, ar jis nesijaučia pervargęs, išsigandęs ar nesaugus. Geriau pritaikyta priežiūra ir ramesnė dresūra gali padėti šuniui atsiskleisti ir jaustis geriau.
