Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
„Į šviesos trūkumą reaguoja ir mūsų „vidinis laikrodis“. Tamsiuoju periodu išsiskiria melatoninas, nuo kurio priklauso miegas, o šviesiuoju periodu smegenyse daugėja norepinefrino ir serotonino. Jie lemia gerą nuotaiką, savijautą. Trumpėjant šviesiajam periodui, šių neuromediatorių pusiausvyros pokyčiai ir daro įtaką prastai savijautai“, – teigė Medicinos mokslų daktarė, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Devika Gudienė. Kaip vieną iš priemonių natūraliai gydyti sveikatos sutrikimus, vis dažniau kalbama ir apie šviesos terapiją. Šviesa sukelia biocheminius pokyčius smegenyse ir taip veikia nuotaiką, imuninę sistemą, miegą bei padeda šalinti lėtinio nuovargio simptomus. Vaikams šviesos efektyvumas dar didesnis, nes jų organizmo medžiagų apykaita daug spartesnė.
Šviesu, šilta ir… pulkai drugelių
Kai už lango vėsu ir darganota, panirti į šviesos ir šilumos oazę, atgauti jėgas, pamedituoti kauniečius ir miesto svečius kviečia VDU Kauno botanikos sodo oranžerija. Dabar ji – interaktyvi, nes čia iki pat metų pabaigos gyvens tropiniai drugeliai. Spalio pradžioje į Botanikos sodo oranžeriją buvo atvežta 120 lėliukių iš Didžiosios Britanijos drugelių fermos. Joms buvo sukurtos ypatingos sąlygos – reikiama drėgmė, šiluma ir šviesa. Drugeliams išskleidus sparnus, iš inkubatoriaus jie išleidžiami į didesnę erdvę. Net 32 kv. metrų ploto specialiai jiems pritaikytoje patalpoje su žemintomis lubomis drugeliai skraido, poruojasi, šoka – trepsena sukeldami garsą. Lankytojai gali stebėti, kaip jie maitinasi – tupia ant sultingų vaisių, geria medaus, žiedadulkių ir vandens tirpalą.
Kviečia grįžti į vaikystę
Anot specialistų, vaikai ir suaugę žmonės, turėdami galimybę būti aplinkoje, kur daug šviesos, šilumos ir dar drugelių, patiria labai daug teigiamų emocijų. „Dažnai pačiam žmogui nepavyksta pabėgti, nutraukti neigiamų minčių. Meditacijos subtilybes taip pat ne visi išmano. Daugelyje kultūrų drugeliai laikomi pasikeitimo, atgimimo simboliu. Buvimas šalia jų tampa savotiška meditacija, nes užplūsta tik pozityvios mintys. Net nenuorama vaikas paskęsta malonių vaizdinių ir minčių jūroje“, – teigia D. Gudienė. Anot psichiatrės, suaugusieji įpranta slopinti savo jausmus ir emocijas. Todėl patariama sugrįžti į vaikystę – stebėti drugelius, tiesiog nusišypsoti, nebijoti reikšti savo emocijų. „Ir nepamirškite visomis gautomis teigiamomis emocijomis pasidalyti su aplinkiniais. Tada ir rudens gamtos ramybė atrodys jaukesnė“, – primena D. Gudienė.
Į drugelių parodą atvykusi mama Renata su vaikais Rimantu, Mingaile ir Daugirdu bei jų močiute Janina džiaugėsi galėdama vaikams kurti tokį laisvalaikį. „Iš pradžių nustebau, kai vyras pasakė, kad dabar veikia gyvų drugelių paroda. Dabar? Žiemą? – pasakojo trijų vaikų mama – Ir tada nedvejodama atsivedžiau juos čia. Ir mums, ir vaikams labai daug įspūdžių. Labai daug teigiamų emocijų!“
Lavina vaikų pojūčius
„Specialiųjų poreikių turintiems vaikučiams tokios patirtys, kurias siūlo VDU Kauno botanikos sodas – ypač naudingos. Taip lavinami jų pojūčiai: rega, taktilinis pojūtis, gerėja dėmesio koncentracija, vyksta socializacija, formuojasi teigiama nuostata bendrauti. Tai – be galo svarbu vaiko psichinei būsenai“, – sakė Kauno vaikų abilitacijos centro (KVAC) psichologė Toma Malvicė. KVAC ugdomi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą – jis veikia kalbos, socializacijos, mokymosi ir elgesio sritis. Dėl to keičiasi vaiko santykis su pasauliu, gebėjimas jį pažinti, tad labai svarbu vaikus visapusiškai ugdyti, rasti būdų, kurie leistų pralaužti ledus. Tam pasitelkiamos įvairiausios priemonės: vienos jų – kontaktas su gyvūnais. „Vaikus mes iš arčiau supažindiname su įvairiais gyvūnais: vėžliukais, žuvytėmis, triušiais, šunimis, šinšilomis, papūgomis – nauji, nekasdieniški potyriai juos džiugina, suteikia žinių, gerų emocijų. Pastebėjome įdomų dalyką: vaikas į gyvūną kartais reaguoja daug šilčiau nei į kitą žmogų“, – sakė KVAC psichologė. Sužinoję apie galimybę suteikti dar kitokių potyrių – matyti aplink būrius skraidančių drugelių ir net juos pamaitinti – centro atstovai teigė būtinai atvesiantys į VDU Kauno botanikos sodą savo ugdytinius.
Leidžia atsipalaiduoti
„Drugeliai labai mėgsta ryškias spalvas – mielai tupia ant geltono šalio ar raudonos skrybėlės. Taip pat juos vilioja ir kvapai, tad nenustebkite, jeigu jie įvertins jūsų kvepalus“, – pasakojo Botanikos sodo ekskursijų vadovė Edita Braun. Vėlyvą rudenį rasti vietą, kurioje šilta, gera, o aplinkui skraido pulkai drugelių – įspūdinga. „Yra buvę, kad ateina mamos su kūdikiais – čia atsipalaiduoja, net ir maitina savo vaikutį“, – pasakojo ekskursijų vadovė. Tiesa, Edita oranžerijoje dalijasi ne tik čia įgytomis patirtimis su drugeliais – ji prisimena ir savo studijų laikus, kuomet kartu su prof. R. Kazlausku vyko į Tolimuosius Rytus, kur natūralioje gamtoje susipažino ir gaudė kolekcinius drugius. Drugeliais besirūpinanti Editos kolegė Eglė Vičiuvienė teigė, kad gyvų drugelių paroda traukia tiek mažuosius, tiek vyresnio amžiaus žmones – visiems įdomu leisti savo laisvalaikį drugelių apsuptyje. „Labai įdomu stebėti žmonių reakcijas. O jų būna visokiausių: vieni juokiasi, kiti aikčioja, treti iš pradžių nedrįsta iš savo rankų maitinti drugelio, ketvirti atsisėdę ant suoliuko medituoja, dar kiti – nuolat fotografuoja“, – pasakojo edukacijos specialistė Eglė. Jos teigimu, džiugu, kad tėveliai, pedagogai į parodą atvyksta jau paaiškinę vaikams, kad drugelių sparnų liesti negalima, o čia juos dar pamokoma, kaip teisingai ir nežalojant galima drugelius pamaitinti.
Stebi visus vystymosi etapus
VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje veikianti paroda nuolat papildoma naujais įvairių spalvų bei būdo bruožų drugeliais. „Renkamės nelepius, ilgaamžius drugelius, gyvenančius Azijoje, Pietų Amerikoje. Labai įdomu stebėti, kaip jie čia bendrauja: pavyzdžiui, Hypolimnas bolina rūšies patinėliai saugo savo teritoriją – būtent pagal ją patinėlius ir renkasi patelės. O štai Morfo peleides – tikri peštukai. Nuolat vyksta mūšis dėl išgyvenimo“, – apie drugelių bendravimo ypatumus pasakojo E. Vičiuvienė. Naujų lėliukų atvežimas į oranžeriją leidžia parodos lankytojams stebėti, kaip iš lėliukės išsirita drugelis. Smalsiausi lankytojai gali stebėti ir kitus vystymosi etapus: šiuo metu ant banano lapų oranžerijoje gyvenantys drugeliai jau pridėjo kiaušinėlių, ritasi vikšrai. Tikimasi, kad šie vikšrai užaugs ir susisuks į lėliukes, iš kurių išsiris jau VDU Kauno botanikos sode išveisti drugeliai.
