Gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, keičiasi jų pirkimo įpročiai. „Citadele“ banko prognozėmis, šiemet vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos apyvarta turėtų didėti dar 4–5 proc. Tačiau, nors lietuvių vartojimo apimtys auga, mažėja naudotų daiktų pardavimų skaičius. Ekspertai tikina, kad tokie pokyčiai – gero gyvenimo rodiklis, ir atskleidžia, kokių naudotų daiktų kategorijų pardavimai vis mažėja.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, įprastai naudotų daiktų vartojimo ypatumai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos vartotojų finansine padėtimi – kuo ji prastesnė, tuo vartotojai yra labiau linkę leisti pinigus pigesnėms prekėms, pavyzdžiui, daiktams iš antrų rankų.
„Šiuo metu šalyje situacija kitokia – Europos Komisijos duomenimis, praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiais Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia per visą istoriją. Tam įtakos turėjo rinkoje įsibėgėjęs paskolų palūkanų kritimas, algų kilimas, bei pasibaigęs infliacinis šokas“, – sako A. Izgorodinas.
Anot eksperto, šios priežastys lėmė mažėjančias mažmeninės naudotų prekių prekybos apimtis – nuo 2023 m. balandžio naudotų daiktų pardavimai krito apie 3 proc.
Lietuvių prioritetas – nauji daiktai
Stebint palankias lietuvių finansines prognozes, tikėtina, kad ateityje naudotų daiktų pardavimai ir toliau trauksis. A. Izgorodino manymu, naudotų daiktų pardavimo apimtys mažės elektronikos, IT prekių, drabužių, sporto reikmenų, laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos ir žaislų srityse.
„Svarbu paminėti, kad elektronikos ir IT segmentas yra jautrus palūkanoms, o skolinimuisi Lietuvoje pingant, vartotojai atitinkamai bus linkę pirkti naują IT ir elektronikos produkciją.
Tokias pačias prognozes galime taikyti ir laikrodžių, papuošalų bei juvelyrikos mažmeninės prekybos segmentui – čia stebimas įspūdingas naujų prekių vartojimas. Nuo 2023 m. naujų šių gaminių buvo parduota net 23 proc. daugiau, tad atitinkamai reikia tikėtis naudotų juvelyrikos ir papuošalų vartojimo kritimo“, – sako banko atstovas.
Pirkimą keičia mainytuvės
VILNIUS TECH tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė pastebi, kad mažėjančios naudotų daiktų apimtys ne visai tiksliai atspindi bendrą naudotų daiktų populiarumą tarp Lietuvos vartotojų.
„Naudotų daiktų pardavimai gali kristi populiarėjant mainų, atiduotuvių platformoms, nes vartotojai, kurie renkasi įsigyti dėvėtą daiktą, dabar turi kitokių įdomesnių alternatyvų jam įsigyti. Populiarėja ir bendruomenių mainytuvės, kuriose žmonės apsirūpina jiems reikalingais daiktais jų net nepirkdami“, – sako dr. R. Mikučionienė.
Ekspertės teigimu, per paskutinius metus dalijimosi daiktais vietų pastebimai padaugėjo, o atiduotuvės jau yra įrengiamos net bibliotekose, biurų pastatuose ir universitetuose.
Naudoti daiktai populiaresni tarp jaunimo
Pasak dr. R. Mikučionienės, sąmoningėjant Lietuvos visuomenei, pastebimas atsakingesnis vartojimas, susikoncentravimas tik į būtinų prekių įsigijimą. Švaistymo mažinimą lietuviai sieja ne tik su taupumu, bet ir su tvarumu, taip stengiantis pagerinti aplinkos būklę.
„Nors tarp vyresnės kartos vis dar gaji mintis, kad dėvėtus daiktus perka tie, kurie neįperka naujų, jaunimas į prekes iš antrų rankų žiūri visai kitaip. Kalbant apie tekstilės segmentą, jaunoji karta tikrai mielai renkasi panaudotus rūbus, juos įsigyja mainų grupėse, internetinėse platformose ir tai sieja su tvarumu bei atsakingu vartojimu“, – sako dr. R. Mikučionienė.
Jai antrina ir ekonomistas A. Izgorodinas, pridurdamas, kad naudotų daiktų rinkoje didelį vaidmenį atlieka ir nuomonės formuotojai bei socialiniai tinklai.
„Nuomonės formuotojai prisideda prie tokių platformų kaip „Vinted“ žinomumo, socialiniuose tinkluose populiarėja vaizdo įrašai, kuriuose jie dalijasi dėvėtų drabužių parduotuvių laimikiais. Be to, po truputį Lietuvoje auga ir apie tvarumą kalbančių aktyvistų žinomumas, o tai taip pat prisideda prie tvaresnių gyventojų pasirinkimų“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, socialiniuose tinkluose šiuo metu yra apstu grupių, kuriose žmonės gali atiduoti nenaudojamus daiktus, jais mainytis arba parduoti. Tai, pasak A. Izgorodino, padeda ne tik sutaupyti, bet ir suteikti naują gyvenimą daiktams, taip sumažinant neigiamą įtaką mūsų planetai.
