Visuminių transporto išlaidų analizė parodė, kad geriausiu ilgalaikiu pasirinkimu, perkant automobilį, lietuviams yra elektromobilis. Tokią išlaidų tyrimo studiją Lietuvoje atliko Vartotojų aljansas kartu su Jungtinės Karalystės transporto konsultacijų bendrove „Element Energy“ bei Europos vartotojų organizacija BEUC. Be Lietuvos, tyrimas vykdytas dar aštuoniose Europos Sąjungos šalyse, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Lietuva nuo kitų tyrime dalyvavusių šalių skiriasi tuo, kad joje per pastaruosius kelerius metus elektromobilių įsigyta vis dar gana mažai. Suskaičiavus transporto priemonių eksploatacijos visumines išlaidas akivaizdu, jog daugeliu atvejų gyventojams labiausiai apsimoka įsigyti būtent elektromobilį, tačiau didžioji dalis vartotojų vis dar mano, kad įsigijimo kaina yra pagrindinis barjeras pasirenkant“, – sako Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.
K. Kupšio teigimu, buvo tiriami šešių tipų variklių – benzininio, dyzelinio, suskystintas naftos dujas naudojančio benzininio, hibridinio, iš tinklo įkraunamo hibridinio, elektrinio ir vandenilinio – lengvųjų automobilių eksploatacijos kaštai. Taip pat žiūrėta, kokios bendros išlaidos tektų ne tik naujo automobilio savininkui, bet ir vėlesniems jo turėtojams, pirkusiems automobilį iš „antrųjų“, „trečiųjų rankų“.
„Šiandien naujas įsigytas elektra varomas automobilis, palyginti su benzinu varomu, antram ir trečiam savininkui kartu paėmus sutaupys vidutiniškai 6700 eurų. Svarbiausia, kad nauda yra ne tik vartotojo piniginei, bet ir sveikatai. Elektra varomi automobiliai miestuose mažina išmetamo CO2 kiekį. Be to, kuo daugiau nuvažiuojama, tuo didesnis taupymas. Todėl elektra varomas automobilis – tiesiog aukso kasykla daug važiuojantiems pardavimo agentams verslo įmonėse, taksistams, aktyvaus gyvenimo būdo žmonėms“, – teigia K. Kupšys.
Pasak jo, spartesniam elektromobilių paplitimui Lietuvoje trūksta dviejų dalykų: išvystytos infrastruktūros – galimybės lengvai ir pigiai (skirtingais elektros tarifais) pasikrauti elektromobilį – bei daugiau valstybės paskatų įsigyjant naują elektromobilį. Jis pasidžiaugė, kad šiemet didėja išmokos už įsigytą naują ir naudotą elektromobilius.
„Studiją atlikusių mokslininkų teigimu, vienam Lietuvos namų ūkiui reiktų 4000 eurų subsidijos, kuri lemtų elektrinio ir benzinu varomo naujo automobilio visuminių sąnaudų paritetą. Faktiškai dabar vidutinės klasės tokių dviejų automobilių bendrieji kaštai skiriasi 3400 eurų (kol kas benzininio variklio naudai); taigi, 4000 eurų subsidijos pakanka persverti svarstykles elektromobilio naudai“, – teigia Vartotojų aljanso atstovas
K. Kupšys teigia, kad iš „antrų rankų“ įsigijus dėvėtą elektrinį automobilį sąlygos yra tokios palankios, kad jį pirkti ir eksploatuoti apsimoka netgi be subsidijos.
Europos politikos Žaliojo kurso kryptis, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, skatina vartotojus rinktis netaršias transporto priemones. Europos vartotojų organizacijos teigia, kad perėjimas prie „nulinės emisijos“ negali vartotojų, ypač mažesnių pajamų ar socialiai jautrių grupių, nustumti „į paraštes“.
„Todėl Vartotojų aljansas, kartu su kitomis Europos vartotojų organizacijomis ragina valstybes nares visiems vartotojams kurti vienodas prieinamumo sąlygas. Visiems gyventojams elektromobilio įkrovimas turi būti taip pat lengvai, greitai ir už aiškią kainą prieinamas, kaip dabar yra su vidaus degimo varikliais“, – sako Kęstutis Kupšys.
Jis prognozavo, kad dėl įvestų „Euro 7“ reikalavimų 2022-2024 m. išaugs vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainos. Tokiu atveju elektra varomų automobilių plėtra Lietuvoje galėtų paspartėti, jei politikos formuotojai toliau kurs palankias sąlygas infrastruktūrai vystytis.
Anot K. Kupšio, Lietuvoje reikia ne naujų dujų pildymo stotelių, o visaapimančios krovimo sistemos plėtros, įtraukiant savivaldybes. Jose būtų sudaromos sąlygos kiekvienam ketinančiam įsigyti elektromobilį kreiptis į savo miesto savivaldybę ir registruoti savo interesą turėti elektromobilio krovimo stotelę ne daugiau kaip 300 metrų atstumu nuo namų. Savivaldybės tokius prašymus gavusios ieško optimalios vietos stotelei ir subsidijuoja jos įrengimą. Tai sukelia tolesnį miestiečių susidomėjimą, persėdimo į elektromobilius procesas pajuda. Taip, pasak Vartotojų aljanso viceprezidento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario K. Kupšio, daroma Antverpene, Utrechte ir keliuose kituose Europos miestuose.
Šių metų balandžio mėnesį užbaigta visuminių transporto kaštų (angl. TCO – total cost of ownership) studija atlikta Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje.
Skaičiuojant visuminius transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo kaštus, buvo vertinama automobilio įsigijimo kaina (įskaitant PVM) ir jo visos eksploatacijos išlaidos 16 metų laikotarpiu – keturis metus automobilį eksploatuojant pirmajam savininkui, po to dar penkis metus – antrajam savininkui, ir galiausiai dar 7 metus – trečiajam savininkui.
Pagrindinis scenarijus modeliuotas su 15, 12 ir 10 tūkstančių kilometrų metine rida atitinkamai 1-ajam, 2-ajam ir 3-iajam savininkui. Studijoje taip pat pateikti du papildomi scenarijai Lietuvoje. Pagal pirmąjį, įvertinti sutaupymai įmonėms, valdančioms intensyviai naudojamą lengvųjų automobilių parką. Antrasis scenarijus aiškinosi, kaip skiriasi visa eksploatacijos kaina elektromobilio krovimo viešuosiuose krovimo punktuose gatvėse atveju palyginti su krovimu nuosavame garaže iš namų tinklo.
2020-aisiais kas dvidešimtas (5,44 proc.) naujas registruotas automobilis Europoje buvo elektrinis, o tai yra apie du kartus daugiau negu 2019-aisiais ir net aštuonis kartus daugiau negu 2017-aisiais. Nors elektrinių automobilių dalis naujai registruojamų lengvųjų transporto priemonių skaičiuje didėja, elektra varomi automobiliai Lietuvoje tesudaro tik apie 0,1 proc. parko. Ne ką daugiau ir Europos Sąjungoje – 0,2 proc. (tarptautinės asociacijos ACEA duomenimis). Norvegijoje šis skaičius jau pasiekė 9,4 proc.
