Pastarosiomis savaitėmis degalų kainos Lietuvoje išlieka viena aktualiausių temų tiek vairuotojams, tiek transporto sektoriaus verslams. Nors pokyčiai nėra drastiški, net ir nedidelės svyravimo tendencijos tiesiogiai atsiliepia kasdienėms išlaidoms, o ilgesnėje perspektyvoje ir bendram gyvenimo brangimui.
Šalyje stebima situacija rodo, kad benzino ir dyzelino kainų kryptys kartais išsiskiria, o šių degalų kainos vis dar gana glaudžiai susijusios su pasaulinės naftos rinkos svyravimais bei geopolitiniais įvykiais.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, dalyvauja bendroje rinkoje, todėl mūsų degalų kainoms daro įtaką ne tik vidaus veiksniai, tokie kaip mokesčiai, logistikos sąnaudos ar konkurencija tarp degalinių tinklų, bet ir pasauliniai procesai.
Vairuotojai dažnai pastebi, kad kartais kainų pokyčiai mūsų degalinėse nevisiškai sutampa su realiais pokyčiais naftos rinkose, nes tai lemia ir tiekimo kontraktų specifika, ir didmeninių kainų koregavimas.
Šiuo metu benzino kainos Lietuvoje jau ketvirtą savaitę iš eilės išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių, o dyzelino kainos šalyje nors ir nedaug, tačiau aukštesnės nei Estijoje. Tokia situacija susiformavo dėl įvairių veiksnių, nuo konkurencijos lygio iki skirtingų mokesčių dydžių ir kuro rinkos struktūros kiekvienoje šalyje.
Vis dėlto, svarbu pastebėti, kad bendros kainų tendencijos mūsų regione gana panašios, nes visos šalys susiduria su tomis pačiomis pasaulinės rinkos sąlygomis.
Benzino kainų pokyčiai Lietuvoje ir regione
Praėjusią savaitę Lietuvoje benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas atpigo 0,4 proc. Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, benzinas mūsų šalyje kainuoja 14 proc. mažiau, dyzelinas – 3,9 proc. mažiau.
Rugpjūčio 4 dieną benzino litras Lietuvos degalinėse kainavo vidutiniškai 1,40 euro, dyzelino – 1,49 euro. Skirtumas tarp šių degalų kainų sudaro 0,09 euro už litrą, kaip ir birželio pabaigoje.
Tuo pat metu ES mastu vidutinė benzino kaina didėjo 0,1 proc., o dyzelino – mažėjo 0,4 proc. Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje benzinas praėjusią savaitę pigo 0,3–1,1 proc., tačiau Vokietijoje ir Lietuvoje brango po 0,4 proc.
Per mėnesį benzinas brango tik Estijoje (0,4 proc.), o likusiose lyginamose šalyse – pigo. Per metus benzino kaina mažėjo visose Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje – kritimas siekė 4,1–8,1 proc.
Lenkijoje benzino litras kainuoja vidutiniškai 1,38 euro, Estijoje – 1,60 euro, Latvijoje – 1,56 euro. Tarp ES šalių brangiausias benzinas yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,75–1,98 euro), pigiausias – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,23–1,36 euro).
Dyzelino kainos: mažėjimo savaitė
Dyzelino kainos praėjusią savaitę krito visose lyginamose šalyse – nuo 0,1 iki 2,4 proc. Lietuvoje kritimas siekė 0,4 proc., tačiau per mėnesį šio kuro kaina šalyje augo 0,3–1,9 proc., kaip ir Estijoje bei Latvijoje. Per metus dyzelinas Lietuvoje pabrango 4,8 proc., o kitose šalyse – pigo.
Šiuo metu Lenkijoje dyzelinas kainuoja 1,41 euro už litrą – 0,08 euro pigiau nei Lietuvoje. Estijoje kaina siekia 1,48 euro, Latvijoje – 1,55 euro. Brangiausias dyzelinas parduodamas Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje (1,70–1,76 euro), pigiausias – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,39 euro).
Didmeninės kainos ir naftos rinkos įtaka
Rugpjūčio 1–4 dienomis didmeninė benzino kaina Lietuvoje mažėjo 0,01 euro už litrą, dyzelino – 0,02 euro. Liepos mėnesį didmeninės benzino kainos kilo 0,2 euro, dyzelino – 0,03 euro.
Pasaulinėje rinkoje „Brent“ naftos kaina per savaitę pakilo 8,8 proc. – nuo 65,8 iki 71,6 JAV dolerio už barelį. Šį šuolį lėmė įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose ir geopolitiniai pareiškimai dėl rusiškos naftos importo.
Naftos importas į Lietuvą
Birželį ir liepą Lietuva žaliavinę naftą importavo iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro ir Jungtinės Karalystės. Balandį ir gegužę prie tiekėjų sąrašo dar buvo prisijungusios JAV.
Tiekimo diversifikacija leidžia sumažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio, tačiau kainų svyravimams įtakos tai turi ribotai, lemiamą vaidmenį vis tiek atlieka pasaulinės rinkos sąlygos.
