Bundesveras spartina darbus prie slaptos hipergreito kosminio lėktuvo programos, kuri gali iš esmės pakeisti karinių ir mokslinių krovinių iškėlimo į orbitą būdą. Vokietijos ginkluotosios pajėgos kartu su privačiu startuoliu kuria daugkartinio naudojimo hipergreitą kosminį aparatą HYTEV, siekdamos pakelti pajėgų pasirengimą ir technologinį pranašumą į visiškai naują lygį.
Remiantis naujausia informacija, HYTEV sistema (angl. Hypersonic Test and Experimentation Vehicle) orbitą turėtų pasiekti jau 2027 metais. Projektą įgyvendina startuolis „Polaris Raumflugzeuge“, kuris 2025 m. vasarį gavo vystymo kontraktą iš Federalinio ginkluotės, informacinių technologijų ir techninio Bundesvero aprūpinimo biuro (BAAINBw).
2019 metais įkurta įmonė šiandien vienija kelias dešimtis inžinierių ir plėtoja visą spektrą hipergreito skrydžio demonstratorių bei pažangių variklių technologijų. Tarp jų minimi demonstratoriai MIRA II ir MIRA III, lengvo kosminio laivo „Aurora“ koncepcija, taip pat naujos kartos aerodinaminiai raketiniai „Aerospike“ varikliai, pasižymintys didesniu efektyvumu.
Pagal sutartį su Bundesveru „Polaris Raumflugzeuge“ turi suprojektuoti ir pastatyti HYTEV prototipą. Pranešama, kad koncepcinė stadija jau baigta, o projektas pereina į praktinio įgyvendinimo fazę. Programos kaina neskelbiama, tačiau analitikai atkreipia dėmesį į neįprastą terminų dinamiką: planuojamas pasiekimas paankstintas iš 2028 į 2027 metus, nors tokio masto technologiniai projektai dažniau vėluoja, o ne užbaigiami anksčiau laiko.
Kas žinoma apie HYTEV sistemą?
Pagal pirminę koncepciją HYTEV bus dviejų pakopų hipergreito skrydžio sistema. Pirmoji pakopa (nešėjas) bus varoma dviem turboventiliatoriniais reaktyviniais varikliais ir vienu „Aerospike“ tipo raketiniu varikliu. Antroji pakopa (raketinis lėktuvas) turės skystojo kuro raketinį variklį. Abi pakopos bus bepilotės ir daugkartinio naudojimo, o tai turėtų reikšmingai sumažinti eksploatacines išlaidas, palyginti su klasikinėmis vienkartinėmis raketomis.
Esminė naujovė – pirmoji pakopa kils nuo įprasto kilimo ir tūpimo tako kaip lėktuvas, ore persijungs į hipergreito skrydžio režimą, įsibėgės iki didesnio nei 5 Machų greičio, pakils į viršutinius atmosferos sluoksnius ir ten atskirs raketinį lėktuvą. Šis, kaip teigiama, turėtų būti pajėgus iškelti į orbitą iki 1000 kg masės naudingąjį krovinį.
Taip Bundesveras tikisi gauti itin greitą ir lanksčią priemonę moksliniams, žvalgybiniams ar gynybiniams kroviniams į orbitą iškelti. Svarbu tai, kad tokia sistema galėtų startuoti iš bet kurio tinkamo oro uosto, nereikalaudama kosmodromo infrastruktūros, o valstybei suteiktų didesnį operacinį savarankiškumą.
„Mūsų horizontalios starto kosminės transporto priemonės kyla iš įprastų aerodromų ir nereikalauja sudėtingos starto infrastruktūros. Dėl eksploatacijos, artimos aviacinei, ir šimtus kartų pakartotinio naudojimo mūsų kosminiai lėktuvai iš esmės pakeis kosminių skrydžių ekonomiką, kalbant apie kaštų efektyvumą, lankstumą ir saugumą“, – teigia gamintojas.
Kremlių persekiojantis košmaras
Kalbama apie iš esmės revoliucinį sprendimą, kuris nauju būdu sujungia aviacijos ir kosmoso technologijas ir leidžia operatyviai iškelti naudingąjį krovinį į orbitą tiesiai nuo klasikinio kilimo ir tūpimo tako. Oficialiai akcentuojami moksliniai ir gynybiniai tikslai, tačiau ekspertai pastebi, kad projekto kontekstas kai kuo primena JAV sistemų kūrimą Šaltojo karo laikais.
Septintajame dešimtmetyje Kremlius buvo įsitikinęs, kad amerikiečių „Space Shuttle“ iš esmės yra orbitalinis bombonešis, galintis po vieno apsisukimo aplink Žemę įskrieti į atmosferą ir numesti kovinį krovinį Sovietų Sąjungos teritorijoje. Reaguodama į tokias baimes, SSRS sukūrė savo erdvėlaivį „Buran“, kuris nors ir pasiekė orbitą, taip ir netapo pilnai operacine ginkluote.
HYTEV tam tikra prasme atgaivina panašią viziją – tik šį kartą platformai pakaktų įprasto pakilimo tako, o ne milžiniško kosmodromo. Pirmasis sistemos prototipas turėtų būti parengtas per mažiau nei dvejus metus, ir jei programa iš tiesų vyks pagal planą, Vokietija gali tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, oficialiai turinčių tokio tipo hipergreito kosminio lėktuvo technologiją.
