Gyveno šis vargšas laiptinėj, niekam nereikalingas ir nemylimas, nors ir turėjo namus… Dauguma abejingųjų eidami pro šalį net nepastebėdavo tokios „smulkmės“, gulinčios ant kilimėlio, patiesto prie durų, kitiems gi (tokiems, kurie su gyvūnais po viena saule neišsitenka), šis rainiukas trukdė, nors žmogui nieko blogo jis fiziškai padaryti negalėjo.
Žinodami, kaip be namų negerai, pažadėjome Katui surasti tik geriausius namus. Tokius, kurie būtų pačia jaukiausia, saugiausia ir mieliausia vieta žemėje. Namus, į kuriuos norėtųsi grįžti vėl ir vėl. Kur viskas taip sava ir miela. Kur, net būdamas pačios niūriausios, pačios blogiausios nuotaikos, gali pasislėpti nuo viso pasaulio. Namai – tvirtovė. Tvirtovė, kurios nesuteiks niekas kitas, tik šeima. Tvirtovė, kuri alsuoja supratingumu, atvirumu, meile.
Žodžiu, jeigu žinote dainą, kurioje dainuojama „o kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą“, tada mus puikiai suprasite. Tikrai surasime pačią geriausią „mamą“, su kuria katinėliui norėsis ne tik rytus sutikti, bet ir vakarus palydėti šiltai įsitaisius pašonėje, apsikabinus savo mylimą žmogų ir murkiant kartoti taip gerai visiems žinomos dainos žodžius. Surasime žmogų, kuris nebijos prisiimti atsakomybės, kuris maitins, rūpinsis, globos. Neabejingą žmogų, kuris visada bus šalia.
8626717150, [email protected], Kaunas
P.S. Šiandien jaunas, jau kastruotas, ypatingai meilus katinėlis gyvena vet. klinikos stacionare, kur kiekviena diena gyvenimo kainuoja. Todėl kviečiame visus neabejingus padėti padengti skolą vet. klinikai, kuri dabar „pakabinta“ ant gležnų, tik šiemet įsikūrusios, labai jaunos organizacijos „Dryžuota laimė“ pečių.
