Jau žinau, kad aplink mus yra daug, labai daug, gerų Žmonių, tik gal dar nesusitikom, ar skubėdama nepastebėjau, o gal tiesiog prasilenkėm. Tačiau tvirtai žinau, jog jie yra čia, šalia mūsų, tereikia apsidairyti, prieiti, užkalbinti. Dairausi ir tikiu, kad atsilieps Žmogus, kuris žino, jog šalia jaunystės yra senatvė, šalia sveikatos – ligos, šalia laimės – nelaimės, kuris myli ir laimėj ir nelaimėj, pasenus ar susirgus. Labai prašau, nepraeik, pastebėk Tavęs labai laukiančią širdelę.
.jpg)
.jpg)
Fersė – persų veislės mišrūnė. Tai, jog ji mielai leidžiasi maudoma, nepyksta džiovinama fenu, dievina šukavimą ir glostymus, o ant rankų paimta tiesiog sutirpsta, leidžia manyti, kad kažkada ji buvo ne tik jauna ir graži, bet tikriausia dar ir „nešė“ pinigus į namus, atsivesdama kačiukus. Deja, katytė buvo rasta prie šiukšlių konteinerių, išsekusi nuo bado (svėrė vos 2 kg), serganti ir nuplikus. Ką gi, pasiraitojom rankoves ir pradėjom atgimimo maratoną – kokybiškas maistas, vitaminai, apsilankymai pas veterinarus, vaistai, visokios procedūros, maudynės. Šiuo metu katytė jau atsigavus, ataugo puošnūs balti kailiniai, priaugo svorio, turi puikų apetitą, tik štai vis dar neturi savo vietos. Fersė yra jau ne pirmos jaunystės, bet dar labai žvali ir energinga, mėgsta žaisti, tačiau nesutaria su kitais katinais, nors jau išmoko būti šalia.
Fersytė tikrai nusipelnė gulėti ant sofutės ir murkti šeimininkui į ausį, tad dar kartą garsiai šūktelim miauuuuuuu ir labai laukiam atsiliepiant.
