Tekstas ir video – Karolis Vyšniauskas
Nuotraukos – Agnė Rita Kučinskaitė
Koncertas turėjo prasidėti 22 val. 22:05 publika dar būriavosi prie „Lofto“ durų. Ne todėl, kad organizatoriai būtų dirbę lėtai – tiesiog norinčiųjų patekti vidun buvo tiek daug.
Galėjai pamanyti, kad prieš porą savaičių Vilniuje, taip pat „Lofte“ viešėję ir vieną geriausių metų koncertų Lietuvoje surengę kiti post-roko kūrėjai „Mono“ (koncerto apžvalga) parodė, kiek Lietuvoje ši muzika yra populiari. Tada klausytojų buvo palyginti nedaug – tiek, kad galėjai nesunkiai ateiti į pirmąją eilę. Tačiau publika buvo išsikristalizavusi – nė vienas žmogus neatrodė į koncertą patekęs per klaidą.
Atrodė, kad būtent tokiam skaičiui žmonių Lietuvoje šis instrumentinės muzikos žanras ir yra įdomus.
Ketvirtadienį Vilniuje koncertavusi kita post-roko kompanija, vieni kertinių žanro atstovų airiai „God Is an Astronaut“ paskatino pagalvoti dar kartą. Klausytojų buvo tiek, kad po koncerto grupė feisbuke galėtų parašyti: Another sold out show in Vilnius, thank you everyone!. Post’ą lydėjo ši, pačios grupės daryta nuotrauka:
Šiuo metu ji jau turi 500 like’ų.
Grupė padarė viską, kad atėjusieji nenusiviltų. Šiemet „God Is an Astronaut“ žymi 10 metų jubiliejų scenoje, tad ir jų dabartinio turo koncertai yra graži viso kūrybinio kelio retrospektyva. Iš ko rinktis grupė turi. Diskografijoje – 5 albumai ir vienas EP.
Vilniuje iš viso nuskambėjo 15 kompozicijų, tarp kurių, kaip ir dera koncertui, dominavo sunkesnieji, vietomis ir iki post-metalo užaugantys. Koncerto nuotaika – pakankamai slegianti kaip ir pačios pirmosios kompozicijos „When Everything Dies“ pavadinimas. Tačiau nieko kito iš astronautų ir nereikia tikėtis. Svarbiausia, kad nors jie ir groja tamsią muziką, tačiau po koncerto vis tiek lieki įkvėptas, o ne sugniuždytas.
Grupės muzika buvo turtingesnė už vaizdą scenoje. Visą koncertą lydėjusios vizualizacijos, kartais būdavę meno kūriniais, dažniau visgi peraugdavo į „Windows Media Player“ vaizdo pažaidimus. Patys grupės muzikantai – paprasti džinsuoti vaikinai, kurie ištirptų jų pačių klausytojų minioje. Tačiau tai muzikai pridėjo tik papildomo žavesio.
Nors, pasikartosiu, „God Is an Astronaut“ yra viena atpažįstamiausių savo žanre pasaulyje (last.fm‘e po žyma post-rock jie rikiuojasi iš karto po „Sigur Rós“ ir „Mogwai“), scenoje grupės nariai buvo be krislo arogancijos. Matant juos tokius karts nuo karto dainas palydėdavę vokalisto žodžiai The whole band is speechless to see so many of you guys there ar It’s our favourite gig of the tour skambėjo įtikinamai.
Jei po „Mono“ koncerto organizatoriai „Charivari“ galėjo sudvejoti, ar dėl tos nedidelės, nors ir labai melomaniškos grupelės verta kviesti tokio žanro grupes į Lietuvą, „God Is an Astronaut“ klausimų neturėjo palikti. Lietuvai post-roko reikia. Dėl jo klausytojai pasiryžę į Vilnių atvykti iš Klaipėdos, Alytaus ar Kauno ir laukti rytinio traukinio atgal, ką dalis darė ir ketvirtadienį.
Post-roko lapkritis baigėsi, bet „God Is an Astronaut“ sold-out’as įkvepia tikėtis, jog panašūs muzikiniai nuotykiai pasikartos. „Explosions in the Sky“, „And So I Watch You From Afar“, o, kas žino, galbūt ir „Mogwai“ su „Sigur Rós“ – visų jų Vilniuje būtų kam klausyti.
Koncerte skambėjusių dainų sąrašas:
-
When Everything Dies
-
Fragile
-
From Dust to Beyond
-
Age of the Fifth Sun
-
Echoes
-
Remembrance Day
-
Shadows
-
Worlds In Collision
-
Snowfall
-
Zodiac
-
Suicide by Star
-
Forever Lost
-
Route 666
Encore: -
All Is Violent, All Is Bright
-
Fire Flies and Empty Skies
Galerijoje – daugiau fotografijų iš „God Is an Astronaut“ koncerto „Lofte“. Jų autorė – Agnė Rita Kučinskaitė.
