JAV technologijų milžinė „Google“ praėjusiais metais pralaimėjo JAV Teisingumo departamento (DOJ) iškeltą bylą dėl paieškos paslaugų monopolio. Šis sprendimas jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių precedentų modernioje technologijų rinkos istorijoje.
Teisėjas Amitas Mehta pripažino, kad „Google“ savo padėtimi ilgą laiką piktnaudžiavo, o tai suvaržė konkurenciją ir apribojo vartotojų pasirinkimą. Šis sprendimas atvėrė kelią JAV valdžios institucijoms siekti ryžtingų pokyčių technologijų gigantų veikloje.
Vienas iš pagrindinių Teisingumo departamento tikslų – priversti „Google“ atsisakyti dalies savo turto ir įtakos. Šiuo metu didžiausias spaudimas krypsta į „Chrome“ naršyklę, produktą, kuris daugybę metų buvo laikomas neatsiejama interneto dalimi.
Įsivaizduoti pasaulį, kuriame „Chrome“ nepriklauso „Google“, šiandien atrodo sunku, tačiau toks scenarijus atrodo realesnes nei anksčiau. Nors „Chrome“ ateitis vis dar skendi nežinioje, aišku viena – „Google“ neketina lengvai atsisakyti savo pozicijų.
„Google Chrome“ generalinė vadovė Parisa Tabriz jau žengė į priekį, kad apgintų kompanijos teisę toliau valdyti naršyklę, kuri tapo dominuojančia rinkoje ir kurią kasdien naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje. Jos pasisakymai Vašingtono teisme rodo, kad technologijų milžinė ruošiasi grumtis iki paskutinio argumento.
P. Tabriz liudijo praėjusį penktadienį Vašingtono federaliniame teisme, pabrėždama, kad „Chrome“ naršyklė yra labai glaudžiai susijusi su „Google“ ekosistema ir kad šis ryšys nėra paviršutiniškas. Pasak jos, daugybė „Chrome“ funkcijų veikia tik dėl bendrovės vidinės infrastruktūros ir nėra taip lengvai atkuriamos.
Ji taip pat pabrėžė, kad tik „Google“ šiuo metu sugeba užtikrinti tokį funkcionalumą ir savybių lygį, kokį naršyklė siūlo milijonams vartotojų.
„Chrome šiandien – tai 17 metų nuolatinio mūsų komandos bendradarbiavimo vaisius“, – kalbėjo P. Tabriz. Ji pridūrė, kad bandymai atskirti naršyklę nuo „Google“ infrastruktūros būtų precedento neturintis žingsnis, kupinas techninių sunkumų ir rizikų.
Kai kurios svarbiausios „Chrome“ funkcijos, tokios kaip saugus naršymas ar perspėjimai apie pažeistus slaptažodžius, tiesiogiai priklauso nuo „Google“ sukurtos platformos, todėl jų atskyrimas teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – beveik neįgyvendinamas.
Nors pati „Chrome“ naršyklė buvo sukurta remiantis atvirojo kodo „Chromium“ projektu, „Google“ atstovė pabrėžė, kad nuo 2015 metų „Google“ prisidėjo daugiau nei 90 proc. viso „Chromium“ kodo. Be to, bendrovė kasmet investuoja šimtus milijonų dolerių į šį projektą, kad jis išliktų saugus, greitas ir funkcionalus.
Šiuo metu „Chrome“ išlieka absoliučiu lyderiu pasaulyje – naršyklė užima daugiau nei 66 proc. rinkos. Be reikalavimo parduoti šią interneto naršyklę, DOJ siekia ir kitų apribojimų. Vienas jų – priversti „Google“ dalintis surinktais duomenimis su konkurentais, o taip pat uždrausti bendrovei mokėti už tai, kad jų paieškos sistema būtų nustatyta kaip numatytoji.
Šis draudimas apimtų ir jų pačių kuriamus dirbtinio intelekto produktus, tokius kaip „Gemini“. Jei šie pokyčiai būtų įgyvendinti, jie turėtų toli siekiančių pasekmių, įskaitant ir svarbią sutartį su „Apple“, kuri leidžia „Google“ būti pagrindine paieškos sistema „Safari“ naršyklėje.
Nors teoriškai naršyklės pardavimas atrodo įmanomas, realybėje tai būtų sudėtinga dėl didelio „Chrome“ ir „Google“ paslaugų tarpusavio priklausomumo. Šiuo metu žinoma, kad „OpenAI“, „Perplexity“ ir „Yahoo“ jau išreiškė susidomėjimą galimu naršyklės įsigijimu, jei „Google“ vis dėlto būtų priversta atsisakyti savo naršyklės.
Kol kas belieka stebėti, kaip vystysis ši viena įdomiausių technologijų sektoriaus kovų ir ar pasaulis išvys „Chrome“ naršyklę, kuri gyvuotų be „Google“ šešėlio.
