Europos Sąjunga pradėjo formalų tyrimą dėl „Google“ veiksmų paieškos rinkoje ir dirbtinio intelekto (DI) atsakymų pateikimo. Komisijai kilo įtarimų, kad nauji sprendimai keičia srauto paskirstymą taip, jog naudą pirmiausia gauna pati platforma. Dėl to kyla klausimas, ar tokia praktika nepažeidžia konkurencijos taisyklių Europoje.
Tyrimo dėmesio centre atsidūrė „AI Overviews“ ir „AI Mode“ funkcijos, kurios paieškoje pateikia generatyvinius atsakymus virš tradicinių nuorodų. Šie atsakymai kuriami pasitelkiant leidėjų tekstus iš interneto ir vaizdo įrašus iš „YouTube“. Europos institucijos nori išsiaiškinti, ar turinio savininkams už tai atlyginama sąžiningai.
Komisija taip pat aiškinasi, ar leidėjai turi realią galimybę atsisakyti, kad jų turinys būtų naudojamas dirbtinio intelekto santraukose. Jei atsisakymas reikštų mažesnį matomumą paieškoje, tai būtų netiesioginis spaudimas, o ne laisvas pasirinkimas. Tokia situacija galėtų sustiprinti vieno rinkos dalyvio kontrolę visoje informacijos ekosistemoje.
Ką tiksliai tiria Komisija?
Tyrimas apims tiek interneto leidėjų straipsnius, tiek vaizdo medžiagą iš „YouTube“, kuri patenka į „Google“ generuojamas santraukas. Bus vertinama, ar bendrovė nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kai perima turinį ir iš jo kuria atsakymus be adekvačios kompensacijos. Svarbus ir skaidrumas, ar vartotojams ir kūrėjams aišku, kaip jų medžiaga panaudojama.
Kitas tyrimo kampas susijęs su prieiga konkurentams prie „YouTube“ turinio modelių mokymui. Jei „Google“ ribotų tokią prieigą, bet pati laisvai naudotų platformos duomenis, tai sudarytų nelygias sąlygas dirbtinio intelekto rinkoje. Komisija siekia nustatyti, ar nėra dirbtinai uždaromo kelio kitiems žaidėjams.
Platesnis konfliktų dėl turinio fonas
Pastaraisiais mėnesiais pasaulyje daugėja ginčų dėl to, kaip dirbtinio intelekto paieškos sistemos naudoja žurnalistikos ir platformų turinį. Tokie sprendimai kaip „Perplexity“ sulaukė ieškinių iš „The New York Times“, „News Corp“, „Nikkei“ ir „Reddit“, nes leidėjai teigia, kad jų medžiaga pernaudojama be leidimo. Tai rodo, kad riba tarp viešo turinio skaitymo ir jo komercinio perdirbimo dar nėra nusistovėjusi.
Europos Sąjungos pasirinktas kelias skiriasi tuo, kad akcentuojama ne tik autorinių teisių apsauga, bet ir konkurencijos balansas. Duomenų apimtis tampa lemiamu pranašumu dirbtinio intelekto lenktynėse, o „Google“ dėl savo masto gali mokyti modelius daug platesniu interneto pjūviu nei mažesni varžovai. Todėl tyrimas iš esmės siekia užkirsti kelią rinkos užsidarymui.
Kas gali pasikeisti po tyrimo?
Jei bus nustatyti nusižengimai, „Google“ gali tekti keisti paieškos ir dirbtinio intelekto atsakymų veikimo principus. Komisija greičiausiai reikalautų aiškių sutikimo mechanizmų, kad leidėjai galėtų rinktis, ar jų turinys naudojamas santraukose. Taip pat gali būti privalomos skaidrios kompensavimo taisyklės už tekstų ir vaizdo įrašų panaudojimą.
Neatmetama ir galimybė, kad bus spaudimas atverti dalį duomenų ar prieigos kanalų konkurentams sąžiningomis sąlygomis. Tokie pokyčiai galėtų sukurti įvairesnę paieškos ir generatyvinio dirbtinio intelekto ekosistemą Europoje. Šio ginčo kaina yra ne tik kūrėjų interesai, bet ir tai, kaip ateityje atrodys informacijos paieška bei jos paskirstymas internete.
