Europos Sąjungos gyventojai jau kelerius metus pastebi keistą pokytį, ieškant vietų per „Google“ paiešką. Vietoje įprasto žemėlapio kortelės su maršrutais ir įvertinimais dažnai matomas tik paprastas nuorodų sąrašas. Tai blogina paieškos patirtį ir priverčia atlikti daugiau žingsnių.
Priežastis slypi Europos Sąjungos sprendime, susijusiame su Skaitmeninių rinkų aktu. Pagal šią tvarką „Google“ privalo pasiūlyti europiečiams pasirinkimą tarp skirtingų žemėlapių paslaugų, kai jie ieško vietų internete. Kadangi bendrovė nenori rodyti konkurentų, tokių kaip „Bing Maps“ ar „Apple Maps“, ji pasirinko visai nerodyti žemėlapių rezultatų viršuje.
Šis sprendimas sulaukė daug kritikos, nes vartotojai prarado patogų įrankį, o realių alternatyvų tapo mažiau. Vėliau ir „Apple“, ir „Google“ viešai teigė, kad toks reguliavimas paradoksaliai mažina pasirinkimą ir silpnina paslaugų išskirtinumą. Vis dėlto yra keli būdai susigrąžinti ankstesnę paieškos išvaizdą.
Sunkesnis atkūrimo būdas
Vienas iš kelių reikalauja techninio išmanymo ir kantrybės. Žmonės, kurie naudojasi naršyklės plėtiniais, tokiais kaip „Tampermonkey“, gali įsidiegti specialų vartotojo scenarijų, kuris grąžina žemėlapių bloką į paieškos viršų. Tokia priemonė iš esmės apeina pakeitimą, kurį įvedė „Google“ Europos rinkai.
Tačiau šis būdas turi aiškų trūkumą. Jeigu „Google“ pakeičia paieškos struktūrą ar kodą, scenarijus gali nustoti veikti, o vartotojui tenka ieškoti atnaujintos versijos. Kai kurie tokie scenarijai ilgai neatnaujinami, todėl periodiškai lūžta, ir tai reikalauja nuolatinio dėmesio.
Lengvesnis atkūrimo būdas
Paprastesnė alternatyva yra įsidiegti kelis naršyklės plėtinius. Vienas iš jų grąžina žemėlapių turinį į paieškos rezultatų viršų, o kitas atkuria galimybę tiesiog paspausti ant žemėlapio bloko ir atsidaryti įprastą peržiūrą. Šie plėtiniai dažniausiai turi daug naudotojų ir aukštus įvertinimus, tad laikomi gana patikimais.
Įdiegus abu plėtinius, paieška vėl atrodo panašiai kaip anksčiau, su žemėlapiu, vietų kortelėmis ir greitu maršrutų pasiekimu. Tai leidžia europiečiams susigrąžinti funkciją, kuri buvo pašalinta dėl reguliavimo ir pačios „Google“ pasirinktos reakcijos. Vartotojui tai greičiausias būdas grįžti prie patogesnio darbo su vietų paieška.
Platesnis kontekstas
Ši situacija primena, kad reguliavimas kartais sukuria nenumatytų pasekmių. Ankstesni pavyzdžiai, tokie kaip nuolat iššokančios slapukų užklausos, parodė, jog geros intencijos gali virsti varginančia kasdienybe. Tik po daugelio metų Europoje pradėta kalbėti apie tai, kaip sumažinti tokių pranešimų kiekį.
Panašiai ir su žemėlapių paieška, vartotojai patys ieško sprendimų, kol institucijos svarsto, ar tvarka veikia taip, kaip buvo planuota. Kol kas realybė tokia, kad patogesnę „Google Maps“ paiešką Europoje dažniausiai atkuria ne įstatymai, o naršyklės plėtiniai.
