Visame pasaulyje sparčiai augant dirbtinio intelekto skaičiavimo poreikiams, duomenų centrai tampa vienais didžiausių energijos ir vandens vartotojų. Pranešimas apie „Google“ planuojamą naują duomenų centrą Teksase atskleidžia, kaip didžiosios technologijų bendrovės mėgina derinti plėtrą su vis griežtesniais aplinkosaugos reikalavimais ir didėjančiu vietos bendruomenių spaudimu.
„Google“ Teksase stato dar vieną duomenų centrą ir teigia, kad jame bus taikomos pažangios oro aušinimo technologijos, turinčios reikšmingai sumažinti vandens suvartojimą. Pasak bendrovės, vanduo bus naudojamas tik kritinėms komplekso reikmėms – pavyzdžiui, virtuvėms ir kitoms būtinoms vidaus reikmėms – o ne serverių aušinimui, kaip dažnai nutinka tradiciniuose duomenų centruose.
Ši informacija papildo anksčiau paskelbtą dvejų metų, 40 mlrd. JAV dolerių investicijų programą, kurią „Google“ yra numačiusi Teksaso valstijoje. Be to, bendrovė pabrėžia sudariusi sutartis dėl maždaug 7 800 megavatų papildomos elektros energijos gamybos ir pajėgumo, kuris būtų integruotas į Teksaso elektros tinklą.
Tokie pažadai taupyti išteklius skelbiami tuo metu, kai vis daugiau JAV vietos bendruomenių priešinasi naujų duomenų centrų statybai. Gyventojai ir politikai nerimauja, kad šie objektai kelia elektros kainas, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir neretai sunaudoja milžiniškus kiekius geriamojo vandens. Kritikai ypač pabrėžia, jog dirbtinio intelekto poreikiams skirti duomenų centrai tampa vis „alkanesni“ tiek energijos, tiek vandens prasme.
Tuo pat metu „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešai tvirtina, kad susirūpinimas dėl vandens naudojimo esą yra „dirbtinai išpūstas“, ir primena, kad daug energijos reikia ir žmogui parengti. Tokie pareiškimai sulaukia aplinkosaugos ekspertų bei vietos bendruomenių kritikos, nes pastarieji kasdien susiduria su realiomis infrastruktūros ir gamtinių išteklių apkrovomis.
Vis dažniau pasigirsta ir technologijų sektoriaus siūlymų imtis radikalesnių sprendimų. Vienas ryškesnių pavyzdžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, svarstantis galimybę ateityje duomenų centrus statyti kosmose. Teigiama, kad tai galėtų sumažinti dalį poveikio Žemės ekosistemoms, ypač vandens ir energijos sistemoms.
Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad kosminių duomenų centrų poveikis aplinkai taip pat gali būti labai didelis, o kai kuriais aspektais – net pražūtingas. Jie atkreipia dėmesį į raketų paleidimų emisijas, kosminių šiukšlių problemą, galimus neigiamus padarinius atmosferai ir ilgalaikį Žemės orbitos užterštumą. Todėl, nors duomenų centrų perkėlimas į kosmosą skamba kaip patraukli technologinė vizija, realus tokio sprendimo aplinkosauginis balansas kol kas kelia daug klausimų.
„Google“ pavyzdys Teksase rodo, kad technologijų milžinai, plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą, nebegali ignoruoti visuomenės ir politikų reikalavimų mažinti poveikį aplinkai. Nors pažangios aušinimo, energijos tiekimo ir išteklių taupymo technologijos gali tapti svarbia sprendimo dalimi, diskusijos apie tikrąją duomenų centrų kainą gamtai, panašu, dar ilgai nenutils.
