Kai kurie sodo augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo itin patrauklūs, tačiau vėliau paaiškėja, kad juos suvaldyti beveik neįmanoma. Tai vadinamieji ekspansyvūs augalai – rūšys, kurios labai greitai plinta ir, radusios tinkamas sąlygas, gali užimti didelę sodo dalį. Todėl prieš sodinant vien dėl grožio verta pasidomėti, kaip šie augalai elgiasi ir ar vėliau neteks jų gailėtis.
Ekspansyviais vadinami augalai, kurie sparčiai auga ir intensyviai plečiasi į šalis. Dažniausiai jie leidžia požeminius ūglius, vadinamus šakniastiebiais, arba gausiai apsisėja sėklomis. Iš pradžių tokie augalai gali atrodyti kaip puikus sprendimas žemei dengti, tačiau laikui bėgant jie ima stelbti ir išstumti kitus gėlyno augalus.
Didžiausia problema ta, kad jų perteklių dažnai pastebime per vėlai. Dirvoje lieka smulkių šaknų ar šakniastiebių gabalėlių, iš kurių augalas atželia vėl ir vėl. Net kruopščiai išravėjus, jis gali greitai sugrįžti ir vėl pradėti plisti.
Žemi, greitai plintantys augalai
Tarp žemų ekspansyvių augalų vienas žinomiausių yra pakalnutė. Ši kvapni, su pavasariu siejama gėlė po žeme formuoja tankų šakniastiebių tinklą. Įsitvirtinusi ji gali greitai užimti didelę sklypo dalį, todėl ją sustabdyti tampa sudėtinga.
Barvinis taip pat sparčiai plečiasi ir sudaro tankų žalią kilimą. Vis dėlto jo šaknys nėra labai gilios, todėl kruopščiai iškasus įsišaknijusias dalis šį augalą dar galima kontroliuoti.
Dumbravka – dar viena žema, gražiai ir gausiai žydinti rūšis. Ji greitai dengia žemę, tačiau suteikus per daug erdvės gali išplisti visur, kur tik randa vietos.
Pelkinė vingiorykštė dažnai vertinama dėl dekoratyvių žalsvai geltonų lapų ir puikiai atrodo kabančiuose vazonuose. Tačiau pasodinta tiesiai į gruntą ji gali „nukeliauti“ toli nuo pradinės vietos ir užimti vis daugiau erdvės.
Gyslotinė notra mėgstama dėl dekoratyvumo ir gebėjimo augti pavėsyje. Vis dėlto ji linkusi sparčiai plėstis į plotį ir per gana trumpą laiką gali užimti dideles sodo teritorijas.
Sidabrinė raguolė dažnai rekomenduojama kaip žemę dengiantis augalas ar net alternatyva vejai. Jos sidabriški lapai atrodo labai dekoratyviai, tačiau augalas greitai peržengia jam skirtas ribas ir išplinta gerokai toliau, nei buvo planuota.
Podagryčnis neretai sodinamas dėl dekoratyvių žalių arba baltažalių lapų. Tačiau jis sparčiai plinta požeminiais ūgliais ir gali netikėtai pasirodyti visai kitose sodo vietose.
Aukštesni daugiamečiai, galintys perimti gėlyną
Ne tik žemi, bet ir aukštesni daugiamečiai augalai gali perimti gėlyną. Kai kurios rūšys ilgainiui tampa tokios tankios, kad ima stelbti greta augančius augalus.
Kraujažolė vertinama dėl ilgo ir gausaus žydėjimo bei spalvų įvairovės. Tačiau ji mėgsta plėstis tarp kitų augalų ir ilgainiui gali juos nustelbti.
Rudeninis astras rudenį sukuria įspūdingą spalvų efektą gėlyne. Vis dėlto šis augalas greitai tankėja ir formuoja didelius sąžalynus, kurie gali užgožti kitas rūšis.
Plėštenis išsiskiria ryškiai geltonais žiedais ir vešliu augimu. Palankiomis sąlygomis jis sudaro tankius sąžalynus, kuriuos vėliau būna nelengva suvaldyti.
Žydrusis šalavijas dažnai sodinamas dėl dekoratyvių violetinių žiedynų. Tačiau nekontroliuojamas jis gali išsiplėsti tiek, kad gėlyne nebeliks vietos kitoms rūšims.
Baltagalvė (dar vadinama margarete) yra klasikinė sodo gėlė. Vis dėlto ji gali gausiai apsisėti ir pasirodyti ten, kur jos visai neplanavote.
Augalai, plintantys sėklomis
Kai kurie augalai plinta ne šakniastiebiais, o gausiomis sėklomis. Tokios rūšys gali užkariauti vis daugiau sodo ploto, jei jų augimas nėra laiku suvaldomas.
Auksažolė vasaros pabaigoje ir rudenį atrodo itin įspūdingai. Tačiau jos sėklas plačiai išnešioja vėjas, todėl kitą sezoną ji gali pasirodyti beveik visame sode.
Vaistinis medetkas taip pat linkęs intensyviai apsisėti. Nors oranžiniai žiedai džiugina akį, po vieno sezono medetkų daigelių galima rasti visame darže ar gėlyne.
Dar keli augalai, kuriuos verta sodinti apgalvotai
Yra ir kitų augalų, kuriuos prieš sodinant į gruntą verta gerai apgalvoti. Pavyzdžiui, mėta, pasodinta lysvėje ar gėlyne, greitai išplinta ir ima augti visur, kur tik pasiekia jos šakniastiebiai.
Bambukas taip pat gali tapti rimta problema, jei sodinamas be specialios šaknų užtvaros. Jo ūgliai neretai pasirodo net už kelių metrų nuo sodinimo vietos.
Apyniai auga labai greitai ir gali užgožti kitus vijoklinius augalus. Jie lengvai apraizgo šalia esančias konstrukcijas ir augalus, todėl jų augimą tenka nuolat prižiūrėti.
Kaip suvaldyti ekspansyvius augalus
Tai nereiškia, kad šių augalų apskritai negalima sodinti. Svarbiausia žinoti, kad jie reikalauja nuolatinės priežiūros ir kontrolės.
Jei norisi auginti greitai plintančius augalus, verta naudoti fizinius barjerus. Tam tinka į žemę įkasti borteliai arba specialios šaknų užtvaros, kurios riboja plitimą.
Dar vienas praktiškas sprendimas – sodinti tokius augalus į be dugno įkastus vazonus ar dėžes. Taip šaknys turės mažiau galimybių nekontroliuojamai skverbtis į šalis.
Taip pat svarbu reguliariai šalinti perteklinius ūglius ir neleisti augalams subrandinti sėklų. Laiku nukirpus peržydėjusius žiedynus galima išvengti nekontroliuojamo plitimo.
Tinkamai prižiūrint ir sąmoningai kontroliuojant augimą galima džiaugtis šių augalų grožiu. Tuomet sodas išliks tvarkingas, o ekspansyvūs augalai netaps nuolatine problema.
