Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding“ – tai programavimas, kai tekstu nurodoma DI, ką reikia sukurti, žmogui tiesiogiai neredaguojant kodo. Tai skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.
Socialiniuose tinkluose „vaibkoderiai“ dalijasi įspūdingomis istorijomis apie tai, kaip vos per kelias minutes sukūrė sudėtingus prototipus ar net pilnas aplikacijas.
Tačiau programinės įrangos inžinerijos ekspertai į šį reiškinį žiūri kiek skeptiškiau. Jie primena, kad greitaisiais metodais sukurti rezultatai dažnai turi paslėptą kainą, kurią tenka sumokėti vėliau.
Kaip teigia programinę įrangą bankams, energetikos įmonėms ir žinomiems startuoliams kuriančios įmonės „Softeta“ inovacijų vadovas Martynas Dadurka, net ir jokios programavimo patirties neturintiems žmonėms „vibe coding“ leidžia sukurti veikiančius prototipus.
„Tai akivaizdus programavimo su DI privalumas, tačiau norint kurti saugią ir patikimai veikiančią programinę įrangą, būtina iš esmės suprasti IT sistemas, jų kūrimo ir palaikymo principus. Pamatinių žinių trūkumo DI generuojamas kodas užpildyti negali“, – sako M. Dadurka.
Greita pradžia, lėtas ir skausmingas finišas
Ekspertai pastebi, kad „vibe coding“ puikiai tinka idėjų prototipams. Tačiau projektui išaugus, vien pasikliauti DI generuojamais sprendimais nebepakanka. Dirbtinio intelekto sukuriamas kodas dažnai būna netvarkingas, sunkiai palaikomas ir pilnas saugumo spragų. Kitaip nei programuoti nemokantis „vaibkoderis“, patyręs programinės įrangos inžinierius žino, kaip tokias problemas pastebėti ir išspręsti.
„Neįgudę aplikacijų kūrėjai linkę pernelyg pasitikėti dirbtinio intelekto sugeneruotu kodu. Paleidžia DI sukurtą programą ir džiaugiasi, kad ji veikia. Tokį entuziazmą suprasti nesunku, tačiau be priežiūros DI sukurtas kodas paprastai turi labai rimtų spragų, kurios ilgainiui tampa didžiule rizika verslui. Kai matau kodą su klaidomis, suprantu, ką reikia pakeisti, kad šios klaidos būtų ištaisytos. Žmogus be reikiamų programinės įrangos kūrimo žinių ir patirties to nemato“, – pastebi „Softeta“ technologijų vadovas Vytautas Balasevičius.
Jis įvardija pavyzdžius, kurie šiuo metu dažni praktiškai visose DI generuojamose sistemose.
„Toks programinis kodas dažnai neefektyvus ir sunkiai prižiūrimas. Nėra aiškios projekto struktūros ar įgyvendinimo disciplinos. Naudojant DI įrankius, klaidų taisymas ir sistemos derinimas yra labai sudėtingas. DI linkęs pamiršti ankstesnį kontekstą, o tai sukuria vis naujų problemų, užuot išsprendus senąsias. Tai ypač matyti didesniuose projektuose, nei paprasta interneto svetainė ar viena aiškią funkciją atliekanti mobilioji programėlė“, – antrina technologijų įmonės „Softeta“ vadovas Pranas Šileika.
Kodėl profesionalių programuotojų eros pabaiga dar labai toli
Šiandien DI vis dar nesugeba pilna apimtimi įvertinti sudėtingos IT sistemų architektūros. Modeliai nepastebi subtilių sistemos komponentų tarpusavio priklausomybių, nenumato, kaip architektūriniai sprendimai aplikaciją paveiks ateityje, negali suplanuoti komponentų sąveikos esant dideliam sistemos apkrovimui. Dažnai jie tinkamai neįvertina, kada siūlomas sprendimas yra pavojingas.
Pasak Martyno Dadurkos, bent jau kol kas programinę įrangą kuriantys profesionalai gali būti ramūs: „Visa programinė įranga ilgainiui reikalauja priežiūros. O prižiūrėti, tvarkyti ir tobulinti kodą, kurio nesupranti, – misija neįmanoma. Be to, generuojantis dirbtinis intelektas taip pat nepajėgus įvertinti, ar kuriama sistema efektyviai sprendžia verslo tikslus. Jis nekelia klausimo, ar būtent taip sukurta sistema kartais nesukuria daugiau rizikų, nei atneša naudos. Į šiuos klausimus šiandien atsakyti gali tik patyrę profesionalai.“
Jo teigimu, šiandien DI yra puikus programavimo pagalbininkas, bet labai prastas architektas ir projekto vadovas. Jis padeda patyrusiems, bet klaidina pradedančiuosius. Todėl ši technologija didžiausią pranašumą pirmiausia suteikia patyrusiems programinės įrangos inžinieriams.
Kas iš tikrųjų laimės šias technologines lenktynes
DI revoliucija jau vyksta, tačiau jos centre yra ne namuose „vibe coding“ užsiimantys entuziastai, o programinės įrangos inžineriją išmanantys specialistai. Jie supranta technologijos gylį, o dirbtinį intelektą ir juo grįstas sistemas naudoja kaip daugiklį, o ne pakaitalą.
Kaip apibendrina įmonės „Softeta“ IT specialistai, patyrę inžinieriai čia turi didžiausią pranašumą.
„Tai – renesansas. Ironiška, bet būtent patyrę inžinieriai yra tie, kurie geriausiai išnaudos dirbtinio intelekto įrankius. Jie turi žinių, leidžiančių naujai atsirandančias technologijas paversti galingiausiu įrankiu, o ne spąstais“, – sako P. Šileika.
„Vibe coding“ gali būti greitas būdas idėjoms pasitikrinti. Tačiau ateitį vis tiek kurs tie, kurie supranta, ką daro.
