Didžioji Britanija kartu su NATO stiprina saugumo priemones Arktyje, pareiškė Jungtinės Karalystės ministrų kabineto narė Heidė Aleksander. Šis sprendimas siejamas su svarstymais dėl karių dislokavimo Grenlandijoje, paaštrėjus diskusijoms dėl Donaldo Trumpo užmojų šioje teritorijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs norą kontroliuoti Grenlandiją ir neatmetė galimybės pasitelkti karinę jėgą šiai Danijai priklausančiai pusiau autonominei teritorijai perimti.
Heidė Aleksander paaiškino, kad diskusijos dėl „Tolimųjų Šiaurės“ saugumo Rusijos ir Kinijos atžvilgiu yra įprasta NATO veiklos dalis ir nėra atsakas į galimą karinę grėsmę iš Jungtinių Valstijų pusės.
Pasak laikraščio „Sunday Telegraph“, kariškiai rengia galimos NATO misijos Grenlandijoje planus. Jie galėtų apimti britų karių, karinių laivų ir orlaivių dislokavimą saloje.
Vis dėlto, duodama interviu BBC, Heidė Aleksander pabrėžė, kad šis pranešimas, tikėtina, perdėtai interpretuoja įprastas sąjungininkų diskusijas NATO viduje. „Arkties ratas tampa vis labiau ginčytina zona dėl Putino ir Kinijos ambicijų“, – sakė ministrė.
„Nors kol kas nematėme tokių siaubingų padarinių kaip Ukrainoje, labai svarbu kartu su NATO sąjungininkais užtikrinti veiksmingą atgrasymo potencialą šiame regione“, – pridūrė ji.
Trumpo teigimu, jis siekia kontroliuoti Grenlandiją dėl jos strategiškai svarbios geografinės padėties ir gamtos išteklių. Jis taip pat pareiškė: „Jei nepavyks lengvai – teks padaryti tai sudėtingai.“
Tuo pat metu buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius JAV lordas Piteris Mendelsonas išreiškė įsitikinimą, kad Trumpas nesiims jėgos prieš NATO sąjungininkę: „Prezidentas Trumpas neišlips į Grenlandijos krantą ir neužims jos karine jėga. Bus daug derybų ir konsultacijų, o galiausiai visiems teks pripažinti: Arktį reikia ginti nuo Kinijos ir Rusijos.“
