Pastarosiomis dienomis visuomenėje nerimą sukėlė galimas choleros atvejis Lenkijoje. Tai jau antras kartas šiemet, kai pranešama apie seniai nematytą infekcinę ligą, kovą buvo fiksuotas difterijos atvejis. Ar tai gali reikšti, kad užmirštos ligos sugrįš į mūsų regioną ilgam? Infekcinių ligų specialistė Karolina Pyziak-Kowalska teigia, jog tokia tikimybė tikrai egzistuoja, o jos priežastys yra aiškios.
Gydytoja paaiškina, kad cholera yra sunki žarnyno infekcija, kurią sukelia bakterija „Vibrio cholerae“. Liga pasireiškia itin stipriu viduriavimu, dažnai lydimu pykinimo ir vėmimo. Sunkiais atvejais gali kilti pavojingų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas ar šokas dėl dehidratacijos.
Šiuo metu tiriamas atvejis rodo, jog choleros bakterija buvo aptikta pacientės organizme, tačiau dar nėra aišku, ar tai buvo aktyvus susirgimas ar tik besimptomis nešiotojo atvejis. Nešiotojas nejaučia jokių simptomų, tačiau gali išskirti bakteriją su išmatomis ir taip platinti infekciją kitiems. Tokios situacijos dažnai paaiškėja tik epidemiologinių tyrimų metu. Šiuo konkrečiu atveju į karantiną buvo nukreiptos 26 asmenys, turėję kontaktą su paciente.
Grėsmė tarp neskiepytųjų
Pasak gydytojos, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad cholera plinta plačiau. Atvejis, kuris buvo užfiksuotas, greičiausiai yra pavienis, o bendra rizika išlikti nedidelė. Pagrindinis infekcijos perdavimo kelias yra tiesioginis kontaktas su sergančiojo kūno skysčiais ar užterštais paviršiais. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių geri higienos standartai ir veiksmingos sveikatos priežiūros tarnybos padeda greitai reaguoti į tokius pavojus.
Tačiau grėsmė išlieka tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, arba tiems, kurie nėra pasiskiepiję. Pavyzdžiui, kovą fiksuotas difterijos atvejis taip pat buvo susijęs su neskiepytų asmenų aplinka. Gydytoja pabrėžia, kad jei liga pasiekia neapsaugotą populiaciją, jos plitimas tampa daug pavojingesnis.
Kodėl ligos grįžta
Ekspertės teigimu, prie užmirštų ligų grįžimo prisideda keli pagrindiniai veiksniai. Visų pirma, tai mažėjantis skiepijimo lygis visuomenėje. Kai dalis gyventojų atsisako skiepų arba jų vengia, susidaro palanki terpė ligų atsinaujinimui. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina migracija, ypač iš šalių, kur sveikatos priežiūros standartai yra žemesni, bei kelionės į regionus, kuriuose sergamumas infekcinėmis ligomis yra didesnis.
Nors choleros vakcina egzistuoja, ji dažniausiai naudojama tik keliautojams, vykstantiems į aukštos rizikos šalis. Ji nėra įtraukta į bendrą skiepijimo planą tokiose šalyse kaip Lietuva ar Lenkija. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad prevencija, tai ypač skiepai ir gera higiena išlieka svarbiausia priemone nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės.
Pavojus vis dar realus
Specialistė atkreipia dėmesį, kad senosios ligos, tokios kaip tymai, kokliušas, difterija ar tuberkuliozė, grįžta ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Tai susiję su mažėjančiu pasitikėjimu vakcinomis, socialiniais pokyčiais bei bendru visuomenės atsparumo sumažėjimu.
Pasak gydytojos, norint išvengti pavojingų ligų protrūkių, būtina išlaikyti aukštą skiepijimo lygį ir išlikti budriems. Net jei liga išnyko iš kasdienio gyvenimo, tai dar nereiškia, kad ji negali sugrįžti, jei sudaromos tam palankios sąlygos. Visuomenės sveikatos saugumas priklauso nuo bendro požiūrio, atsakomybės ir prevencinių priemonių laikymosi.
