Grubiasnapis (Coccothraustes coccothraustes) – vienas įspūdingiausių mūsų sodų ir parkų paukščių. Tai stambus, egzotiškai atrodantis žvirblinis, kurį vis dažniau galima pastebėti ir Lietuvos teritorijoje, ypač ten, kur gausu sėklas mezgančių medžių ir krūmų. Toliau – apie tai, kaip jis atrodo, kur gyvena ir kuo jį galima privilioti prie lesyklos.
Tai yra mažas, bet stambaus sudėjimo paukštis iš žvirblinių (žaliukių) šeimos, paplitęs vidutinio klimato juostoje visoje Eurazijoje iki pat Japonijos, taip pat šiaurės vakarų Afrikoje.
Tai dalinai migruojanti rūšis: priklausomai nuo maisto išteklių, paukščiai gali būti sėslūs arba keliaujantys. Šiaurinėse ir šiaurės rytinėse arealo dalyse gyvenantys grubiasnapiai žiemą traukia į pietvakarius, o kitose teritorijose dažniau klajoja, ieškodami maisto.
Grubiasnapis paplitęs ir Lenkijoje – gana gausiai pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje, rečiau kitur. Dažniausiai aptinkamas žemesniuose kalnų rajonuose, kalvotose vietovėse, aukštumose, taip pat Pamaryje, Mozūruose ir Lubusko regione. Aukštų kalnų jis neapgyvendina.
Nedidelė dalis šios rūšies paukščių pasilieka žiemoti Lenkijoje ir tuomet juos galima pamatyti prie lesyklų. Kaip atpažinti šį įspūdingą paukštį?
Kaip atrodo grubiasnapis?
Žiemą Lenkijoje sutinkamas grubiasnapis yra didesnis už žvirblį, turi didelę galvą ir itin galingą, masyvų snapą. Kaklas ir uodega trumpi, kūnas kompaktiškas. Abu lytys yra panašaus dydžio, bet skiriasi plunksnų spalvomis.
Patino plunksnos – ryškių rudos atspalvių: galva, antuodegis ir uodega yra rusvai oranžiniai, sprandas ir pakaušis – pilkšvi, o smakras, gerklė ir “kaukė” aplink snapą – juodi. Apatinė kūno dalis šviesiai rusva (smėlinė), sparnai tamsūs, su plačia balta ir smėline juosta.
Įdomu tai, kad snapo spalva keičiasi priklausomai nuo metų laiko: tuoktuvių metu jis būna melsvai pilkas, o ramybės metu – šviesiai rusvas, beveik kūno spalvos. Patelės panašios į patinus, tačiau jų spalvos blankesnės ir pilkesnės.
Grubiasnapis yra mažesnis už varnėną, tačiau labai lengvai atpažįstamas iš šviesių piešinių ant sparnų ir uodegos. Jo balsas – trumpas, cyptelėjimą primenantis garsas, o dainuoja šis paukštis retai ir ne taip skambiai kaip daugelis kitų giesmininkų.
Kaip privilioti grubiasnapį prie lesyklos?
Pagrindinį grubiasnapio maistą sudaro didelės, sausos spygliuočių ir lapuočių medžių sėklos bei kauliukai, pavyzdžiui, klevų, lazdynų. Jis noriai lesa ir laukinių vyšnių, laukinių slyvų, trešnių kauliukus bei gliaudytas graikinių riešutų sėklas. Šis paukštis taip pat minta pumpurais, žiedais, vaisiais ir jaunais ūgliais.
Norint privilioti grubiasnapį į sodą ar prie lesyklos, verta jam pasiūlyti įvairių didesnių sėklų ir kauliukų, ypač mėgstamų klevų ir lazdynų, taip pat stambesnių vaisių kauliukų bei gliaudytų riešutų.
Lenkijoje grubiasnapis yra griežtai saugoma rūšis. Šalies Paukščių raudonajame sąraše jis priskiriamas mažiausiai susirūpinimą keliančioms rūšims (LC), tačiau jo buveinių ir maisto šaltinių išsaugojimas išlieka svarbus.
