Gruodžio pradžioje Santaros klinikų Vaikų priėmimo skyrius susidūrė su neįprastai dideliu pacientų antplūdžiu. Per vos tris savaitgalio dienas čia apsilankė beveik šeši šimtai mažųjų pacientų, o daugiau nei šimtui jų diagnozuotas gripas.
Tokie skaičiai rodo ne tik sparčiai plintančias virusines infekcijas, bet ir sveikatos sistemos iššūkius, kai savaitgaliais užsidaro daugelis pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Gydytojai atvirai pripažįsta, kad daugelis vaikų į ligoninės priėmimą atvyksta ne dėl sunkios būklės, bet dėl būtinybės gauti receptą vaistams nuo gripo.
Tokios situacijos sukuria eiles, perpildytas laukimo zonas ir apkrauna medikų darbą. Dar sudėtingesnę situaciją lemia tai, kad sergantį vaiką į priėmimą lydi visa šeima, o tai didina infekcijų plitimo riziką ir apsunkina personalo užduotis.
Ligoninių atstovai pabrėžia – dalies apsilankymų būtų galima išvengti, jei tėvai žinotų, kada tikrai būtina vykti į ligoninę, o kada galima saugiai gydyti vaiką namuose. Vis dėlto didėjantis gripo mastas rodo, kad šaltasis sezonas įsibėgėja, ir medikų perspėjimai tampa dar aktualesni.
Rekordiniai srautai Santaros klinikose
Savaitgalio metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrius priėmė beveik šešis šimtus mažųjų pacientų. Iš jų net 127 buvo diagnozuotas gripas.
Kaip pasakoja skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Sapagovaitė, tokia situacija kartojasi kasmet, kai savaitgaliais nedirba pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir tėvai turi vos dvi vietas, kur gali kreiptis pagalbos.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ne visiems sergantiems gripu būtina stacionarinė pagalba. Dažnai tėvai į priėmimą vyksta vien dėl recepto vaistams.
Tačiau į įstaigą atvyksta ne tik vaikas – jį lydi abu tėvai, kartais seneliai ar giminaičiai, todėl laukimo zonos greitai užsipildo žmonėmis. Tokios sąlygos padidina infekcijos plitimo riziką ir apsunkina priėmimo skyriaus darbą.
Kada ligoninė būtina, o kada – ne
Gydytoja I. Sapagovaitė primena tėvams, kad gripas dažniausiai prasideda karščiavimu, todėl pirmiausia vaikas turėtų būti gydomas namuose.
Tėvai turėtų duoti vaistų nuo temperatūros, skausmo ir pasirūpinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Jei po vaistų temperatūra nekrinta žemiau 38 laipsnių, vaikas išlieka vangus, mieguistas, atsisako gerti, valgyti ar žaisti, tuomet būtina kreiptis į priėmimą.
Ligoninę reikia pasiekti ir tais atvejais, kai vaikas nuolat vemia ar viduriuoja, nes tai gali sukelti pavojingą organizmo skysčių netekimą. Gydytoja prašo, kad vaiką lydėtų tik vienas suaugęs asmuo. Tai leidžia sumažinti žmonių srautą, mažina infekcijų plitimo riziką ir padeda medikams greičiau atlikti būtinus veiksmus.
Kodėl priėmime tenka laukti ilgai
Savaitgaliais susidarant dideliems srautams, pacientų laukimo laikas gerokai pailgėja. Tyrimai užtrunka mažiausiai valandą, daliai vaikų paskiriamos lašinės infuzijos ar gydymas antivirusiniais vaistais. Dažniausiai po apžiūros ir gydymo paskyrimo vaikai išleidžiami gydytis namuose.
Medikai pabrėžia, kad situacija būtų geresnė, jei pacientai pirmiausia kreiptųsi į savo šeimos gydytoją darbo dienomis. Jei poliklinikoje būtų atlikti tyrimai ir tik po to nuspręsta vykti į ligoninę, priėmime laukti tektų gerokai trumpiau.
Suaugusiųjų sergamumas taip pat kyla
Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė sako, kad gripas šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai. Įprastai didžiausias sergamumas fiksuojamas sausį ar kovą, tačiau šiemet pirmieji sudėtingi atvejai į ligonines pateko jau lapkričio viduryje.
Per paskutinį savaitgalį dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų konsultuota daugiau kaip trisdešimt suaugusiųjų, o dėl komplikuoto gripo hospitalizuoti aštuoni pacientai.
Infekcinių ligų skyriaus vedėja docentė Birutė Zablockienė teigia, kad trečdalį skyriaus lovų užima gripu sergantys asmenys, kuriems nustatomas plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas. Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Gripo komplikacijos ir prevencija
Medikai primena, kad gripas yra rimta virusinė liga, galinti sukelti plaučių uždegimą, širdies pažeidimus ar neurologines komplikacijas. Ypač didelį pavojų gripas kelia vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Kadangi virusų plitimo pikas tik prasideda, svarbu laikytis prevencinių priemonių. Tai apima dažną rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymąsi, sergančių žmonių vengimą, pakankamą poilsį ir imunitetą stiprinančią mitybą. Gydytojai taip pat primena apie skiepų naudą, ypač rizikos grupėms.
