Gripo sezonas Lietuvoje vėl įgauna pagreitį – sergamumo rodikliai sparčiai auga, o dalyje savivaldybių jau pasiektas epideminis lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šalyje išaugo nuo 965 iki 1253 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Specialistai pabrėžia, kad toks šuolis rodo aktyviai besitęsiantį virusų sezoną ir primena, jog ypač svarbu laiku reaguoti į simptomus bei laikytis prevencinių priemonių.
„Gripas prasideda staiga, jį išduoda greitai progresuojantys simptomai. Dažniausiai pasireiškia iki 39 laipsnių pakylanti temperatūra, sausas kosulys, gerklės ir galvos skausmas, nuovargis ir bendras negalavimas. Taip pat dažnai skundžiamasi geliančiais raumenimis, maudžiančiais sąnariais. Tuo tarpu sergant COVID-19, nors simptomai panašūs, jie dažniausiai būna lengviau išreikšti“, – pasakoja šeimos gydytoja Vida Uzelienė.
Gydytoja pažymi, kad daugelis kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų sukelia vietinius uždegimus, kurie dažniausiai praeina gydant simptomus ir nesukelia komplikacijų. Tačiau jei COVID-19 virusas pavojingiausias rizikos grupėms priskiriamiems asmenims, tai gripu sunkiai sirgti gali ir visiškai sveiki, jauni žmonės.
Gripo virusas ypač pavojingas nusilpusiam organizmui
„Gripo virusas sukelia intensyvų uždegimą visame organizme. Kai organizmas yra nualintas lėtinių ligų, pervargimo, nusilpusio imuniteto, kai neužtikrinama visavertė mityba, jaučiami miego sutrikimai, – tinkamai susidoroti su virusais tampa sudėtinga. Be to, gripo virusas greitai mutuoja, todėl konkrečiai atmainai imuniteto neturintis organizmas į naujai atsiradusį virusą reaguoja itin audringai. Dėl šių priežasčių dažnos gripo komplikacijos yra plaučių, širdies raumens uždegimai ar kitų lėtinių ligų paūmėjimai“, – aiškina V. Uzelienė.
Pajutus pirmuosius ligos simptomus, gydytoja pirmiausia rekomenduoja likti namuose, kad virusas neplistų toliau.
„Palanki terpė daugintis gripo virusui – mūsų gerklės ir nosies gleivinė. Nusičiaudėjus patalpoje viruso dalelės ore gali išsilaikyti iki 15 minučių, todėl didesniuose žmonių susibūrimuose viruso plitimo išvengti labai sunku. Pajutus pirmuosius simptomus reikėtų likti namuose, o jei visgi būtina kažkur vykti – privalu dėvėti kaukę“, – primena gydytoja.
Pasak V. Uzelienės, kaukių dėvėjimas viešose vietose ypač svarbus senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nėščiosioms ir vaikams, kurie nenori užsikrėsti ar sunkiai sirgti. Vis dėlto kaukes verta dėvėti ir sveikiems žmonėms, nes nuolatinis gripo viruso mutavimas didina bendrą gyventojų imlumą šiai infekcijai.
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės
„Svarbiausia apsisaugojimo priemonė išlieka dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu. Be to, rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas, kad sumažėtų virusų koncentracija ore.
Vis dėlto pagrindinį vaidmenį atlieka profilaktika, o skiepai nuo gripo yra svarbiausia jos priemonė. Skiepytis vis dar galima ir šiuo metu. Skiepijantis kasmet, mažėja rizika susirgti, o užsikrėtus – išvengti sunkių komplikacijų“, – komentuoja V. Uzelienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Šeimos gydytoja teigia, kad greitąjį kombinuotą gripo ir COVID-19 testą, įsigytą vaistinėje, galima atlikti ir namuose. Svarbu tai padaryti ligos pradžioje – tiksliausią rezultatą testas rodo 2–5 ligos dieną. Jei rezultatas kelia abejonių, testą patartina pakartoti po 1–2 dienų. Gydytoja pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai pacientai vienu metu serga abiem virusais.
„Jei būklė nėra sunki, galima gydytis namuose. Svarbu laikytis ramybės ir poilsio režimo, vengti fizinio krūvio. Kūno temperatūrai ir raumenų skausmui mažinti gali būti vartojami vaistai nuo karščiavimo, tačiau juos būtina vartoti atsakingai – laikytis rekomenduojamų dozių ir vengti perdozavimo. Taip pat patartina gerti daug šiltų skysčių, ypač jei gausiai prakaituojama“, – sako V. Uzelienė.
Pasak specialistės, prireikus gydytojas gali paskirti ir antivirusinių vaistų, stabdančių viruso plitimą organizme. Kai simptomai nėra sunkūs, receptą galima gauti pasinaudojant nuotoline konsultacija.
Nuotolinės konsultacijos – greitesnė pagalba sergantiesiems
Audrius Zinevičius, sveikatos draudimo ir specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pažymi, kad sveikatos draudimo klientai vis dažniau renkasi nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas. Per metus naudojimasis šiomis paslaugomis išaugo beveik šešis kartus.
„Susirgę žmonės nori kuo greitesnės pagalbos. Gydymo įstaigose vizito kartais tenka laukti visą dieną ar net kelias, o šventinėmis dienomis, norint patekti pas budinčius gydytojus, nusidriekia eilės. Be to, sergant virusinėmis ligomis patartina likti namuose ir neplatinti virusų. Siekdami to išvengti, žmonės vis dažniau naudojasi nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Sveikatos draudimą turintiems asmenims jos teikiamos ne tik darbo, bet ir švenčių dienomis“, – pasakoja A. Zinevičius.
Pasak jo, nuotolinių konsultacijų metu šeimos gydytojai gali ne tik patarti, bet ir paskirti gydymą, išrašyti receptą, prireikus – nedarbingumo pažymėjimą, siuntimą pas gydytoją specialistą ar tyrimams. Visi ligos eigos ir gydymo dokumentai įprasta tvarka patenka į paciento „E. sveikatos“ paskyrą.
Vis dėlto A. Zinevičius pabrėžia, kad esant labai ryškiems ligos simptomams, kai aukšta temperatūra nepaisyta vaistų išlieka ir savijauta blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją gyvai. Tai ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems pacientams.
