Žiema daugeliui žmonių atneša romantišką sniego vaizdą, tačiau vyresniems gyventojams tai tampa vienu pavojingiausių metų laikotarpių. Slidžios gatvės, nevalyti kiemai, plikledis ir apledėję laiptai kiekvieną žingsnį paverčia išbandymu. Vienas netikslus žingsnis gali baigtis ne tik sumušimu, bet ir lūžiais, kurie senyvo amžiaus žmonėms gyja ypač sunkiai.
Didžiausia problema ta, kad griuvimas vyresniame amžiuje dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, sumažėjusį savarankiškumą ir net nuolatinį gyvenimo pokytį. Todėl šeimos nariams svarbu ne tik lydėti savo artimuosius, bet ir pasiruošti iš anksto, kad pavojus būtų kuo mažesnis. Prevencija šiuo atveju yra galingiausias pagalbininkas.
Apie tai, kaip padėti vyresniems žmonėms saugiai judėti žiemą, kokios priemonės sumažina griuvimo tikimybę ir kokių veiksmų turėtumėte imtis jūs, kalbama šiame tekste. Visi patarimai pritaikyti kasdieniam gyvenimui ir nereikalauja sudėtingų investicijų.
Kodėl vyresni žmonės griūva dažniau?
Vyresniame amžiuje žmogaus reakcijos lėtėja, raumenų masė mažėja, o kaulai tampa trapesni. Tai natūralus senėjimo procesas. Dėl to net maža slystelėjimo jėga gali sukelti rimtą traumą. Be to, dažnas senjoras turi silpnesnę regą, pusiausvyros sutrikimų, sąnarių skausmų, o kartais ir lėtinių ligų, kurios dar labiau apsunkina ėjimą.
Žiemą pavojai padvigubėja. Apledėję šaligatviai, prastas apšvietimas, slidūs laiptai ir nelygūs paviršiai tampa realiu išbandymu, o kiekviena kelionė į parduotuvę gali tapti rizika sveikatai. Todėl svarbiausia nebūti abejingiems ir padėti artimiesiems pasiruošti.
Prevencinės priemonės, įpročių formavimas ir aplinkos pritaikymas gali sumažinti griuvimo riziką daugiau nei per pusę. Būtent tai gali lemti, ar žmogus išliks savarankiškas.
Avalynė yra pirmasis saugumo žingsnis
Tinkami batai vyresniems žmonėms yra vienas svarbiausių dalykų. Reikėtų rinktis avalynę su minkštu, neslystančiu guminiu padu, geru protektoriumi ir aukštesne čiurnos atrama. Svarbu rinktis batų modelius, kurie yra lengvai apsiaunami. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių vengia žieminių batų vien dėl to, kad juos sunku užsirišti, todėl pasirenkami ne tokie saugūs variantai.
Papildomas saugumas – tai antbačiai su dygliukais. Jie ypač naudingi, jei artimasis gyvena vietovėje, kur keliai ne visada gerai valomi. Užtrunka kelias sekundes juos užsidėti, o sukibimas su ledu padidėja kartais.
Svarbi detalė – batai turi būti sausi ir švarūs. Prispausta druska ar purvas ant bato pado gali sumažinti sukibimą. Todėl verta priminti artimiesiems reguliariai nuvalyti padus prieš išeinant iš namų.
Kaip pritaikyti aplinką lauke?
Jei vyresnis žmogus gyvena privačiame name, kiemo priežiūra tampa labai svarbi. Nuvalyti takai, pabarstytos vietos ir nuvalyti laiptai gali lemti jo saugumą. Šeimos nariams arba kaimynams verta susitarti dėl bendros priežiūros – ypač jei žmogus gyvena vienas.
Laiptai turi būti tvirti ir su turėklais, kuriuos galima tvirtai sugriebti. Jei turėklų nėra, jų įrengimas turėtų būti prioritetas. Taip pat verta apšviesti įėjimo zoną, kad žmogus matytų, kur deda koją. LED šviestuvai su judesio davikliais yra pigus ir efektyvus sprendimas.
Jei artimasis gyvena daugiabutyje, verta pasidomėti, ar bendrija ar administruojanti įmonė tinkamai prižiūri teritoriją. Gyventojų prašymai dažnai paspartina reakciją ir pagerina valymo kokybę.
Kaip pritaikyti namų aplinką?
Nelaimės įvyksta ne tik lauke. Slidus kilimėlis prie durų, prastai pritvirtinti takeliai, drėgmė nuo batų gali sukurti pavojingas situacijas ir namuose. Pagrindinės vietos, kurias verta patikrinti: prieškambaris, vonia ir koridorius.
Prie durų siūloma naudoti neslystantį kilimėlį. Jei grindys lygios ir šaltos, galima klijuoti gumuotus kilimėlius, kurie padidina trintį. Voniai rekomenduojama turėti porankius ir neslystančius kilimėlius duše.
Kitas svarbus dalykas – apšvietimas. Vyresni žmonės dažnai naktį keliasi į tualetą. Tam, kad išvengtų griuvimų tamsoje, verta įrengti naktinius LED šviestuvus su judesio jutikliais.
Kaip mokyti artimuosius saugiai eiti?
Senjorams būtina priminti, kad žiemą nereikia skubėti. Trumpi, lėti žingsniai, šiek tiek išskėstos kojos ir vertikalus pėdos dėjimas – tai taisyklės, kurios sumažina slydimo tikimybę.
Svarbu mokyti laikyti rankas laisvas. Lazda ar vaikščiojimo rėmas suteikia stabilumo, tačiau rankinė rankoje gali trukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Jei žmogui reikia neštis pirkinius, geriausia rinktis kuprinę.
Nereikėtų pamiršti ir pirštinių. Daugelis senjorų žiemą vengia jų dėvėti, tačiau nušalusios rankos tampa mažiau judrios, o tai gali lemti kritimą.
Ar verta artimiesiems pasiūlyti pagalbą einant?
Jei turite galimybę, palydėti vyresnį artimąjį per plikledį ar slidžią vietą visada yra geriausias sprendimas. Tvirtai prilaikykite už parankės, bet neverskite jo eiti greičiau. Lėtas, ritmingas žingsniavimas su atrama sumažina kritimo riziką.
Jei negalite lydėti, galite susitarti su kaimynu ar socialiniu darbuotoju. Daugelyje savivaldybių žiemą veikia papildoma pagalba tiems, kurie jos neturi.
Sveikatos būklė: kodėl ji taip svarbi?
Vyresnio žmogaus griuvimą gali lemti ne tik ledo sluoksnis, bet ir vidinės sveikatos priežastys. Regos sutrikimai, žemas kraujospūdis, sukant galvą atsirandantis svaigimas, skausmingi sąnariai, silpnėjantys raumenys – visa tai gali paversti paprastą ėjimą sudėtingu.
Todėl reguliariai tikrinkite artimųjų sveikatos būklę ir skatinkite lengvą fizinį aktyvumą. Nereikia intensyvaus sporto. Užtenka kasdienio pasivaikščiojimo, tempimo pratimų ar specialių pratimų pusiausvyrai lavinti.
Emocinė parama – didelė pagalbos dalis
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai bijo griūti, todėl mažina savo aktyvumą. Tai sukelia uždarą ratą: mažiau judėjimo silpnina raumenis, o silpnesni raumenys didina griuvimo riziką. Todėl jūsų užduotis – padrąsinti, bet kartu ir priminti būti atsargiems.
Skatinkite artimuosius skambinti jums prieš išeinant ir grįžus namo. Tai suteikia jiems papildomą saugumo jausmą.
